
Naujienos
Apie Madonna
Kai atlikėjas tampa tikra, tiesiog nepaneigiama žvaigžde, labai paprasta pamiršti, už kokius nuopelnus ji išgarsėjo ir susikoncentruoti tiktai ties ta persona. Madonna būtent ir yra tokia žvaigždė. Į… pramogų verslo elitą ji šovė 1984-aisiais, todėl nesunku pamiršti visus jos muzikinius privalumus. Įvertinti jos muziką darėsi vis sunkiau, nes slenkant dešimtmečiams darėsi labiau įprasta aptarinėti jos gyvenimo būdą, o ne jos muziką. Visgi vienu puikiausiu Madonnos pasiekimų neabejotinai galima laikyti tai, kaip ji savo muzika, vaizdo klipais, reklamomis bei seksualumu manipuliavo žiniasklaida bei viešąja nuomone. Ir be abejo, Madonna tapo pirmąja moterimi popžvaigžde, kuri gali pasigirti visiška savo muzikos ir įvaizdžio kontrole. 1977-aisiais metais, svajodama tapti baleto šokėja, iš gimtojo Mičigano Madonna persikėlė į Niujorką. Ji studijavo pas choreografą Alvin‘ą Ailey ir tuo pat metu dirbo modeliu. 1979-aisiais ji prisijungė prie Patrick‘o Hernandez‘o disko stiliaus grupės, kuri sukūrė neblogai įvertintą hitą „Born to Be Alive“. Kartu su Hernandez‘u ji nukeliavo net iki Paryžiaus, kur ir sutiko Dan‘ą Gilroy‘ų, netrukus tapusį jos vaikinu. Grįžus į Niujorką, pora sukūrė šokių pop muzikos grupę „Breakfast Club“. Madonna grupėje iš pradžių grojo būgnais, tačiau neilgai trukus perėmė pagrindinės vokalistės pareigas. 1980-aisiais ji paliko šią grupę ir su buvusiu savo vaikinu, būgnininku Stephen‘u Bray‘umi sukūrė duetą „Emmy“. Neteko ilgai laukti, kol Bray‘us ir Madonna išsiskyrė ir jaunoji Madonna pradėjo kurti šokių-disko stiliaus dainas. Bandomųjų įrašų kasetė nukeliavo pas Niujorke dirbusį didžėjų/prodiuserį Mark‘ą Kamins‘ą, kuris persiuntė šią kasetę „Sire Records“ įrašų kompanijai. 1982-aisiais Madonna pasirašė su ja leidybinę sutartį. Kamins‘as prodiusavo ir pirmąjį Madonnos singlą – dainą „Everybody‘ – tapusią klubų ir šokių muzikos topų hitu 1982-ųjų pabaigoje. Antrasis jos singlas, 1983-iųjų „Physical Attraction“, taip pat tapo naktinių klubų hitu. 1983-iųjų birželį pasirodė ir trečias Madonnos singlas, Jellybean Benitez‘o parašytas „kunkuliuojantis“ darbas „Holiday“. Pirmąjį savo albumą Madonna nutarė pavadinti paprastai – „Madonna“. O pasirodė jis 1983-iųjų rugsėjį, o vos po mėnesio daina „Holiday“ tapo pirmuoju jos Top 40-uko hitu. 1984-ųjų kovą ji sulaukė ir pirmo Top 10-uko hito, kuriuo tapo daina „Borderline“ – taip prasidėjo žymioji jos septyniolikos iš eilės sekusių Top 10-uko hitų serija. Kai sekantis jos singlas „Lucky Star“ užkopė iki ketvirtosios topo vietos, Madonna pradėjo darbuotis prie pirmojo savo vaidmens pilno metražo filme, Susanos Seidelman „Desperately Seeking Susan". Antrasis Madonnos studijinis albumas, Niles‘o Rodgers‘o prodiusuotas „Like a Virgin“ pasirodė 1984-ųjų pabaigoje. Titulinė albumo daina gruodį pasiekė pačią JAV topo viršūnę, išsilaikydama ten net šešias savaites – tai buvo uraganišku dainininkės metų pradžia. Per 1985-uosius metus Madonna tapo pasauline įžymybe, dėka savo stilingumo, seksualių vaizdo klipų ir stiprios asmenybės parduodančia milijonus savo įrašų. Kai kovą daina „Material Girl“ pasiekė antrąją vietą Amerikoje, ji išsirengė į pirmąsias savo gastroles, kur ją apšildė „The Beastie Boys“. Gegužę antruoju jos hitu numeris vienas tapo daina „Crazy for You“. Liepą pasirodė filmas „Desperately Seeking Susan“ ir tapo hitu kino rinkoje. Tai paskatino ir planuotos mažo biudžeto erotinės dramos „Certain Sacrifice“, nufilmuotos 1979-aisiais, išleidimą., a low-budget erotic drama she filmed in 1979. Filmas „Certain Sacrifice“ nebuvo vienintelis nepadorus dalykas, išvydęs dienos šviesą 1985-ųjų vasarą – du konkuruojantys erotiniai žurnalai, „Playboy“ ir „Penthouse“, išspausdino nuogos Madonnos nuotraukas, darytas dar 1977-aisiais. Nepaisant to, jos populiarumas nė kiek nemažėjo, o atvirkščiai – tūkstančiai jaunų merginų stengėsi kopijuoti jos seksualią išvaizdą. Šis reiškinys net įgavo pavadinimą – „Madonna Wannabes“. Tų metų rugpjūtį dainininkė ištekėjo už aktoriaus Sean‘o Penn‘o – po audringos ketverių metų santuokos, 1989-aisiais, jie išsiskyrė. 1986-ųjų pradžioje Madonna pradėjo bendradarbiauti su Patrick‘u Leonard‘u, kuris padėjo jai parašyti didžiąją dalį geriausių jos dainų 9-ajame dešimtmetyje, įskaitant ir 1986-ųjų birželį pasirodžiusį hitą numeris vienas - „Live to Tell“. Dar ambicingesnis ir labiau užbaigtas įrašas nei du pirmieji albumai, diskas „True Blue“, pasirodė jau kitą mėnesį – šiam albumui pavyko sulaukti sėkmės ir komercine (jis pasiekė pirmąsias vietas ir JAV ir Didžiojoje Britanijoje, o vien Amerikoje jo parduota – daugiau nei penki milijonai kopijų), ir kritikų įvertinimo prasme. Ketvirtuoju Madonnos numeris vienas hitu tapo daina „Papa Don't Preach“. Klestint jos muzikinei karjerai, tų metų lapkritį pasirodė ir dar vienas jos kino bandymas – „Shanghai Surprise“. Komedija, kurioje Madonna nusifilmavo su Sean‘u Penn‘u, sulaukė tragiškų kritikų apžvalgų, o tai sąlygojo ir visiškai nesėkmingus bilietų pardavimus. 1987-ųjų pradžioje gerbėjai sulaukė ir penktojo Madonnos hito numeris vienas, dainos „Open Your Heart“, kuri beje buvo jau trečiasis albumo „True Blue“ singlas, pasiekęs pačią JAV topo viršūnę. Trečiojo filmo, kuriame ji pasirodė, „Who's That Girl?“, garso takelis taip pat sulaukė sėkmės topuose, nors kino bilietų kasos netuštėjo taip, kaip muzikos prekių parduotuvės. 1988-ieji buvo, galima sakyti, tylūs metai Madonnai, kurių pirmąją dalį ji praleido vaidindama Brodvėjaus miuzikle „Speed the Plow“ (aut. David‘as Mamet‘as). Tuo pat metu ji pasirūpino išleisti savo remiksų albumą „You Can Dance“. Po to, kai 1988-ųjų pradžioje ji atsiėmė skyryboms pateiktus dokumentus, Madonna su Penn‘u visgi išsiskyrė beprasidedant 1989-iesiems. „Like a Prayer“, išleistas 1989-ųjų pavasarį, buvo jos pats ambicingiausias ir daugiausiai pasiekęs albumas, sujungęs savyje pop, roko bei šokių muzikos elementus. Jis be vargo užkariavo albumų topus, o visi iš jo paimti singlai – „Express Yourself“, „Cherish“ bei „Keep It Together“ – tapo Top 10-uko hitais, nekalbant jau apie Amerikos numeris vieną, titulinę albumo dainą. 1990-ųjų balandį Madonna pradėjo milžiniškas savo koncertines „Blonde Ambition“gastroles, kurios užtruko visus metus. Gegužę hitu numeris vienas tapo daina „Vogue“, o dainininkė nusifilmavo Warren‘o Beatty kino juostoje „Dick Tracy“ – šis filmas tapo sėkmingiausiu jos bandymu didžiajame ekrane, nuo „Desperately Seeking Susan“ laikų. Metų pabaigoje Madonna išleido geriausių savo hitų rinkinį „The Immaculate Collection“. Jame buvo galima rasti ir du naujus kūrinius – numeris vienas hitą „Justify My Love“, pasižymėjusį kontraversišku seksualiu vaizdo klipu, bei antrąjį naują kūrinį „Rescue Me“, padariusį Madonną aukščiausiai JAV tope debiutavusia dainininke – jis įsiveržė į topą iškart ant 15-ojo laiptelio. Dokumentinis filmas apie atlikėjos „Blonde Ambition“ koncertines gastroles, pavadinimu „Truth or Dare“, sulaukęs gerų kritikų vertinimų ir bilietų pardavimų, pasirodė 1991-ųjų pavasarį. Į topus Madonna sugrįžo 1992-aisiais, kai hitu numeris vienas tapo daina „This Used to Be My Playground“ – filmo „A League of Their Own“, kuriame dainininkė atliko nedidelį vaidmenį, garso takelis. Vėliau tais metais Madonna išleido „Sex“ – brangią, auksiniais viršeliais įrištą, lengvos pornografijos knygą, kurioje buvo galima rasti šimtus atlikėjos, kelių modelių, bei kitų įžymybių, tokių kaip Isabella Rossellini, Big Daddy Kane, Naomi Campbell ir Vanilla Ice, erotinių nuotraukų, o taip pat – rinktinės prozos ištraukų. „Sex“ sulaukė piktų, neigiamų ir netgi niekinančių apžvalgų bei prastos visuomenės nuomonės, tačiau tai nesutrukdė šiai knygai prisidėti prie naujo Madonnos albumo, „Erotica“, reklaminės kampanijos, po kurios jo buvo parduota daugiau nei du milijono kopijų. „Bedtime Stories“ išleistas po dviejų metų, buvo labiau prislopinta bomba, nei „Erotica“. Iš pradžių, jam topuose sekėsi ne itin gerai, todėl kai kurie kritikai jau pradėjo ją nurašyti, tačiau tuomet pasirodė didžiausias albumo hi
Muzika
Madame X ir toliau
Eksperimentinis albumas „Madame X" su latino, reggaeton ir fado įtakomis. 2024 m. dokumentinis koncertinis filmas ir „The Celebration Tour" — didžiausias karjeros retrospektyvinis turas.
Rebel Heart era
Albumai „MDNA" ir „Rebel Heart" sugrąžino Madonna į šokių aikšteles su EDM skambesiu. Bendradarbiavimas su Avicii, Diplo ir kiti elektroninės muzikos prodiuseriai.
Confessions ir Hard Candy
Disco atgimimas albume „Confessions on a Dance Floor" su hitu „Hung Up". Vėliau „Hard Candy" eksperimentavo su urban pop ir R&B, bendradarbiaujant su Timbaland ir Pharrell.
Elektroniniai eksperimentai
Albumas „Ray of Light" su William Orbit pažymėjo posūkį į elektroninę ir ambient pop muziką. „Music" ir „American Life" tęsė eksperimentus su electronica ir folk-elektronika.
Pop karalienės iškilimas
Provokuojantys albumai „Erotica" ir „Bedtime Stories" su R&B ir house elementais. „Something to Remember" apibendrino baladžių kolekciją, o „Evita" garso takelis parodė vokalinį meistriškumą.
Dance-pop pradžia
Debiutinis „Madonna" ir proveržis „Like a Virgin" įtvirtino dance-pop žanrą. Albumai „True Blue", „Like a Prayer" ir hitai „Material Girl", „Papa Don't Preach", „Vogue" padarė ją pasauline superžvaigžde.
Nuotraukos
8Bendruomenė
Profesionali konfesionali video apzvalga
Taip pastaruoju metu prastai seku muzikinio pasaulio naujienas, kad apie šitą remiksų rinkinį sužinojau tik iš savo draugo, kuris man parašė besiklausąs šio albumo. Šiaip būtų nesudominęs, bet Ray of Light yra vienas iš retų pop muzikos albumų, kuriam turiu didelius sentimentus, tad reikėjo išgirsti ir įvertinti, ar vis tik pavyko šiais remiksais nušviesti puikias dainas naujomis šviesomis. Ir po pirmos perklausos buvau labai nusivylęs. Bet po to perklausiau Ray of Light, tada vėl porą kartų Veronica Electronica ir... nebesu toks piktas, koks galvojau, kad būsiu. Naujų spalvų įkvėpti kai kurioms kompozicijoms tikrai pavyko. Pirmi trys remiksai visai sėkmingi, mano akimis: Drowned World / Substitute For Love labai švelni atmosfera pakeista gan dinamišku transu, kurio antroje pusėje stoji labai riebus, simpatiško skambesio bosas. Visai neblogas pasirodė ir gan rūgštus, skardus, agresyvus Ray of Light tonas, kurio finalas net šiais laikais skamba kaip visiška EDM klasika. Skin yra mano mylimiausia Ray of Light daina ir man nepatiko, kad jos struktūra šiame remikse kiek sudarkyta (nes visa magija yra Skin kylančioje struktūroje), kita vertus, vėlgi ekspresyvūs transiniai garsai visai įdomiai suderinti su labai atmosferine sintezatoriaus partija (gal net dar atmosferiškesne nei originale, kas yra malonu ausiai). Skambesio prasme Skin remiksas, sakyčiau, labiausiai išlaikęs 90-ųjų dvasią ir tas man patiko. Bet visgi tolimesni trys remiksai jau mano dėmesiui metė didesnį iššūkį ir šiek tiek vienas sau pradėjau rodyti veido mimikas perklausų metu. Nothing Really Matters tokia bereikalingai tranki, ji vos atpažįstama – tai daugiau tapo atskira EDM daina negu remiksu, o net jei ir taip traktuosime, jos skambesys gan šabloniškas, per daug sufokusuotas į beat'ą . Sky Fits Heaven kapotas garsas iš pradžių pasirodė nemažai žadantis, bet šis remiksas labai stokoja dinamikos – juk originalo magija tame, kaip gražiai ir melodingai priedainis iškonstrastuoja iš pagrindinės posmo temos – o čia tiek posmas, tiek priedainis pakišti po tuo pačiu nepertraukiamu motyvu. Ir vis tik Frozen remiksas man pasirodė silpniausias iš visų – jis tiesiog menkai besiskiria nuo originalios dainos versijos. Taip, yra tas paryškintas fokusas į tą orientalistinį ritminį motyvą iš dainos įžangos, bet tai bene vienintelė idėja, su kuria yra eksperimentuojama. Dainos antroje pusėje, kur sustiprėja simfoniniai motyvai, net beveik nejauti, kad klausai neoriginalią versiją, ir tai, švelniai tariant, nėra įdomu ir verta mano dėmesio. Galiausiai, The Power Of Good-Bye remiksas truputį atstato šios rinktinės lygį ir, sakyčiau, yra sėkmingiausias albumo remiksas. Labai gerai, kad dainai suteiktas visai kitoks profilis – melodingumas mestas per bortą, į priekį užleistas pūpsinis žematonis beveik trip-hopo motyvas. Labai įdomios sintezo variacijos viduryje, tačiau nepatiko antros pusės sprendimas mums grąžinti bene nepakeistą originalios versijos sentimentalumą. Ir nors vėliau vėl grįžtama prie to riebiai elektroninio motyvo, visgi pritarsiu dažnai šios rinktinės recenzijose išsakomai minčiai, jog juntamas neapsisprendimas, ar Madonna siekė revitalizuoti 90-ųjų klasikas kiek įmanoma autentiškiau, ar kaip tik jas radikalizuoti ir suteikti negirdėtų šiuolaikiškų elektroninių spalvų. Kinda neither – nepavyksta iki galo realizuoti nei to, nei to, ir atsiranda tokie mėtymaisi kaip aprašytas The Power Of Good-Bye atvejis. Todėl reziumuoju, jog nei vienas iš remiksų manęs pernelyg nepritrenkė, nors jų kokybė, imant vidurkį, yra visai padori. Atskiras paminėjimas Gone Gone Gone . Tai yra ankstyvoj Ray of Light darbų stadijoj įrašyta daina ir čia ji pateikta originalioje 1997-ųjų versijoj – šis įrašas internetuose neva plaukiojo dešimtmečius, bet man buvo negirdėtas. Man nunešė stogą, ši daina bene geresnė už visas į Ray of Light patekusias dainas, bet galima suprasti, kodėl ta trip-hopinio ritmo dichotomija su gan sentimentalia atmosferine melodija netiko albumui – savo ritminiu trankumu būtų pernelyg rėžęs ausį Ray of Light kontekste. Bet man be galo tas kontrastas, užkoduotas dainos aranžuotėje, krenta į ausį. Turi tokį Underworld/Aphex Twin/The Chemical Brothers stiliaus polių su agresyviai skambančia ritmika, ir tada turi tą atmosferišką melodingą polių, kuriam sunku surasti asociacijų. Bet galutinė mišrainė yra kažkas, ką turbūt Portishead į savo diskografiją mielai pasiimtų. Klausysiu šios dainos kokius 50 kartų, minimum. Remiksų rinktinei rašau 7 balus . Pridėsiu simbolinį pliusą prie septyneto dėl Gone Gone Gone įtraukimo.
Žiūriu, aš su šiuo albumu dalinuosi gimimo diena, tai turėtų reikšti, kad jis kažkuo ypatingas. Apart Frozen gerai neatsimenu daugiau Madonnos dainų, tad reikėtų už book 'inti vakarą ir perklausyti visas. Po perklausos: Iš tikro tai labai įdomus albumas, maniau, patiks mažiau dainų. Įdomiausia turbūt tai, kad Ray of Light yra labiausiai išsiskirianti albumo kontekste, kaip juoda avis, ji tokia visiškai kitokio vibe 'o, greito tempo ir pakili, kai visos kitos lėtesnės ar mistiškesnės. Kaip keista ar nekeista, man ji labiausiai patikusi albumo daina, labai patinka, kaip atsiskleidžia Madonnos vokalas vietomis, iš muzikinio išpildymo irgi labai šauniai viskas. Dar viena labiau patikusi Nothing Really Matters , kuri tarsi neturi nieko ypatingo savyje, bet būtent tas muzikinis tvarkingumas, viso ko dermė, man ir imponuoja, matyt. Frozen , kad ir kokia nostalgiškai veikianti, vis dėlto man lygiuojasi su kiek žemiau vertinamomis dainomis (9/10). Kompozicinio / meninio išpildymo prasme, įdomiausios dainos man yra Skin , Sky Fits Heaven ir To Have and Not to Hold . Skin, sakyčiau, labiausiai išsiskirianti, gal net didesnė juoda avis nei Ray of Light, ten yra ką gliaudyti. Sky Fits Heaven man primena kažkokią kitą dainą, kurios nepamenu, bet patinka ritmikos sprendimai. Ir To Have and Not to Hold mistiškiausia daina su labiau minimalistiniu išpildymu. Silpniausios dainos albume man yra Swim , Candy Perfume Girl ir The Power of Good-bye . Mer Girl iš muzikinės pusės gal ir blanki, tačiau jos tekstas yra pats įdomiausias man iš visų albumo dainų ir atrodo lyg sukurtas teatriniam pasirodymui, miuziklui, toks lyg iš pasakos, net su tamsiais motyvais, kas labai patiko, todėl visiškai supeikti dainos negaliu. Tiesiog toks jausmas, kad nebuvo žinota, kokius sprendimus daryti kompozine prasme ir buvo apsistota su minimalizmu.
Labiausiai patikęs jos albumas. Visos dainos geros, bet Frozen netelpa į jokius rėmus.
nors man ir patinka Madonna sis koveris nelabai,
Madonna recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
Madonna dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!






























































