Apie Max Roach
Max Roach (1924–2007), pilnas vardas Maxwell Lemuel Roach, – amerikiečių džiazo būgnininkas, kompozitorius ir grupių vadovas. Gimęs Šiaurės Karolinoje ir užaugęs Brukline, jis nuo vaikystės grojo… mušamaisiais, o 1942 m. tapo nuolatiniu būgnininku Niujorko Monroe's Uptown House, kur grojo su Charlie Parkeriu, Dizzy Gillespie, Thelonious Monku, Bud Powellu ir kitais ankstyvojo bebopo muzikantais. 1940-aisiais Roach prisidėjo prie bebopo būgnų kalbos formavimo, pagrindinį pulso palaikymą perkeldamas į ride lėkštę ir suteikdamas bosiniam bei mažajam būgnams didesnę improvizacinę laisvę. Jis įrašinėjo su Charlie Parkeriu, Dizzy Gillespie, Milesu Davisu ir kitais, o 1950-ųjų viduryje su trimitininku Clifford Brown vadovavo bendram kvintetui. Po Browno mirties Roach tęsė veiklą kaip savo grupių lyderis. 1960 m. Roach įrašė „We Insist! Max Roach's Freedom Now Suite“, sukurtą bendradarbiaujant su tekstų autoriumi Oscar Brown Jr. ir dainininke Abbey Lincoln. Vėlesnėje kūryboje jis dirbo su įvairiais ansambliais ir muzikantais, tarp jų Archie Shepp, Anthony Braxton ir Cecil Taylor, o 1970 m. įkūrė mušamųjų ansamblį „M'Boom“. 1972–1994 m. Roach dėstė Masačusetso universitete Amherste, 1984 m. tapo NEA Jazz Master. Paskutinį studijinį albumą „Friendship“ su Clark Terry jis įrašė 2002 m. Max Roach mirė Niujorke 2007 m. rugpjūčio 16 d.































