Naujienos
Apie Mayday Parade
Mayday Parade - tai Floridos emo ir pop punk scenos palikuonys, kurių melodingi rifai ir emociškai išpažintinės dainos apie sudėtingus santykius tapo visos kartos garso takelio dalimi. Grupė… , susikūrusi 2005-aisiais Tallahasėje iš dviejų vietinių kolektyvų sujungimo, per beveik dvi dešimtis metų išlaikė ištikimybę klasikinei emo estetikai, tačiau išmoko ją pristatyti šiuolaikiškai ir prieinamai. Didžiausią įtaką grupės kūrybai padarė debютinis albumas "A Lesson in Romantics" (2007), kuris tapo vienu iš paskutinių tikros emo bangos paminklų. Dainose kaip "Miserable at Best" ir "Jamie All Over" susipina skausmingi Derek Sanders vokalai, melodingos gitaros ir liūdnos istorijos apie nesusiklosčiusius jausmus - viskas, kas padarė ankstyvąjį XXI amžiaus emo taip įtaigų jaunimui. Albumas pasiekė aukso statusą JAV, o "Miserable at Best" tapo viena iš labiausiai atpažįstamų šio žanro dainų - itin populiaria vestuvėse, nors jos tekstas kalba apie nesusiklosčiusią meilę. Šis paradoksas puikiai iliustruoja grupės gebėjimą kurti dainas, kurios veikia emociškai net ir tada, kai klausytojai neįsigilina į žodžius. Grupės stiprybė slypi melodijų ir jausminės atvirumo balanse. Skirtingai nei daugelis post-hardcore kaimynų iš Fearless Records katalogo, Mayday Parade niekada nepiktnaudžiavo rėkimu ar agresija. Vietoj to jie pasirinko popietiškesnį skambesį su aikštėlių dydžio chorams ir balių tematikai - būtent tai leido jiems išlikti aktualiems ir už emo scenos ribų. Sanders vokalas, tuo pačiu trapus ir melodingas, tapo grupės vizitine kortele, o tai, kad jis perėmė pagrindinį vaidmenį po pirmojo vokalisto išėjimo dar prieš debiutinio albumo išleidimą, tik įtvirtino šią tapatybę. Karjeros pradžioje grupė pademonstruvo neeilinį ryžtą, pardavinėdama savo debiutinį EP "Tales Told by Dead Friends" (2006) patys - vaikščiodami po Warped Tour aikštelių parkinguose ir užkalbindami eilėse stovinčius žmones. Per vasarą jie pardavė daugiau nei 10 000 kopijų be jokios leidybinės kompanijos paramos - tai įrodė, kad scena išties alkano tokio skambesio. Pasirašę sutartį su Fearless Records, o vėliau ir su didžiąja Atlantic, jie išlaikė tą pačią kūrybinę liniją, tik su didesniu produkciniu poliruotumu. Vėlesni albumai, įskaitant savapavadinį "Mayday Parade" (2011) ir "Monsters in the Closet" (2013), rodė grupės brandą, bet ne radikalius stilistinius eksperimentus. Tai vienas iš retų atvejų, kai nuoseklumas tampa privalumu - jų klausytojai tikisi tam tikro emocinio intensyvumo ir melodinio prieinamumo, ir grupė tai suteikia albume po albumo. "Black Lines" (2015) ir "Sunnyland" (2018) parodė, kad grupė gali išlikti aktuali ir keičiantis muzikos vartojimo įpročiams, o tai, kad jie išliko aktyvūs ir trečią dešimtmetį, liudija lojalią gerbėjų bazę. Mayday Parade reikšmė glūdi ne tiek novatoriškume, kiek autentiškume. Jie tapo tiltu tarp ankstyvosios 2000-ųjų emo bangos ir jos šiuolaikinių atgimimų, įrodydami, kad melodingas, emociškai atviras rokas vis dar turi savo vietą. Jų įtaka jaučiama daugybėje jaunesnių pop punk ir emo atlikėjų, kurie žiūri į "A Lesson in Romantics" kaip į etaloniną pavyzdį, kaip rašyti dainas apie sudėtingus jausmus neprarandant melodinio grožio.































