Naujienos
Apie The Orb
"The Orb" biografija prasidėjo visiškai negalvojant apie komercinę sėkmę, paprasčiausiai išdykaujant įrašų studijoje. 1988-aisiais metais Alex'as Paterson'as dirbo net keliuose muzikos scenos… frontuose: ieškojo naujų talentų firmai “EG”, kuri leido plokšteles tokių gigantų kaip Brian'as Eno ir Robert'as Fripp'as, vykdė techninio darbuotojo pareigas koncertinėje “postpanko” grupės “Killing Joke” komandoje, o laisvalaikiu dar triūsė didžėjumi. Pastarasis A. Paterson'o užsiėmimas turėjo įtakos visai beužsimezgančios “The Orb” muzikavimo sampratai. A. Paterson'o muzikinė karjera prasidėjo 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Jis kurį laiką dainavo postpankinėje grupėje “Kill Bloodsport”. Savo muzikiniu pradžiamoksliu A. Patersonas vadina tą milžinišką kiekį plokštelių, kurį išklausė dar vaikystėje, nuo 10 iki 16 metų – pradedant ”Jethro Tull” ir baigiant “Cockney Rebel” ir “Pink Floyd”. Prie grupės “The Orb” lopšio 1988 m. stovėjo ne tik A. Paterson'as, bet ir Jimmy’is Cauty bei Andrew Weatherhallas. Pirmieji A. Patersono ir jo komandos singlai netikėtai sujungė hipnotinius šokių transo ritmus su psichodelinėmis garsų sienomis. Tai atitiko laikmečio poreikius, nes 1988-1989 m. Anglija pergyveno savąją “rūgščią meilės vasarą”. Debiutinį “The Orb” albumą “Adventures Beyond The Ultraworld” (1991m.) A. Patersonas įrašė su Krisu Westonu. Ši muzika ne tik atitiko nepriklausomos šokių bendruomenės poreikius, bet ir susilaukė entuziastingų kritikos atsiliepimų. Tačiau A. Patersonas ir K. Westonas netrukus švystelėjo kiek netikėtą išbandymą ir šokėjams, ir recenzentams. Tai buvo 1992 m. išleistas ikstendas “Assassin”. Tai buvo monotoniška, asketinio skambesio, keliolikos minučių kompozicija, kuri, “The Orb” muzikų nuomone, neturėjo jokių šansų tapti “hitu”.Tačiau plokštelė buvo puikiai perkama. Tuomet A. Patersonas išleido dar didesnę muzikinę provokaciją – 40 minučių trukmės singlą “The Blue Room”, kuris irgi įkopė į aukštas šokių muzikos topų vietas. “The Orb” populiarumo viršūnė buvo pasiekta po 1992 m. rudenį pasirodžiusio grupės albumo “UFOrb”. Milžinišku “hitu” tapo ir singlas “Little Fluffy Clouds”. Popmuzikos žinovai teigia, kad iš underground’inių klubų į stadionus savo muziką sugebėjo perkelti tik dvi grupės – “Pink Floyd” ir “The Orb”. Nelaukta ir netikėta komercinė sėkmė iššaukė keistą “The Orb” muzikantų reakciją – A. Patersonas ir K. Westonas ilgam nutilo, tik kartkartėmis sudalyvaudami kitų muzikų projektuose ar “remiksuodami” savo bei svetimas kompozicijas.
Muzika
2020–dabar
2010–2019
2000–2009
1990–1999
Bendruomenė
daugiau žinių iš Hogwarts, apie šį magiška reikalą
... hmm,,, gerai,,,, patinka skaityt aprašymus ne tik apie grupes bei kompozitorius, bet taip pat ir apie albumus. suprantu, kad dėt aprašymus prie kiekvieno musice ęsančio albumo būtų supermilžiniškasdarbas, tai nutariau pats pakopypeistint aprašymus prie mano mėgiamų albumų. tikiuosi niekas neužpyks. ... Legendary reggae producer Lee "Scratch" Perry has exerted an almost mystical pull on artists from across the musical spectrum ever since the halcyon days of his Black Ark studio, when he created some of the strangest and most compelling music ever to come from Jamaica; his work with foundational reggae artists like the Heptones , Max Romeo , and the Congos remains both sonically unique and deeply, weirdly compelling, and artists from the Clash to the Beastie Boys have sought him out ever since then. Some of the resulting collaborations have turned out to be deeply misbegotten; a few have been brilliant. This is one of the latter. The Orb are almost as legendary in electronic music circles as Perry is in the reggae world, but their signature style -- a soft and dreamy fusion of house and ambient music -- is obviously not a good fit with Perry 's sonic adventurousness or his infamously manic (not to say crazy) verbosity. As it turns out, though, this is one of those situations in which a surface incompatibility masks deep harmony. The Orb do not try to provide faux-Black-Ark reggae grooves for Perry , nor do they make the mistake of treating his (apparently improvised) lyrics as sacred pronouncements. Instead, they create a rich tapestry of soft but dense rhythmic backing, some of it more house-derived, some of it more reggae-flavored, over which Perry raps, and then they treat his voice like one instrument among many to be woven in and out of that tapestry. The approach is dubwise, but the result is unique -- it simultaneously pushes familiar musical buttons and sounds like nothing else that has come before. Listening to this album is a bit like eating comfort food from an alien planet. Highlights include the stately and decorous skank of "Man in the Moon," the tectonically bassy "Go Down Evil," and the richly funky "Thirsty," which is built on a piece of vintage Perry wisdom: "If you're thirsty, drink some water." Rick Anderson
čia labai išsiskiria tik bonus track, paskutinė -su Eric Walker aka "The Corporal"- daina: 16 Let The Music Set You Free bet po to Orb išleido Orbserver/Orbservatory albumą panašiame stiliuje (kaip minėta daina) - su reggae dainininku Lee Scratch Perry
Temų apie The Orb dar nėra — pradėk pirmą!
The Orb recenzijų dar nėra — parašyk pirmą!
The Orb dainų vertimų dar nėra — išversk pirmas!











































