KūrybaEilėraštis
Ji
Sudužusio veidrodžio šukėse
Ji skaito seniai mirusius laiškus
Ir šaltas, nuogas kūnas
Virpa kaip epušės lapas...
Ji nupučia dulkes nuo prisiminimų
Ir su siaubu skaičiuoja mirusiuosius,
Per šią šviesos valandą
Pavirtusius į pelenus...
Sudžiūvusios geltonos rožės
Pamerktos į sukrešusį kraują.
Svaigus rožių kvapas
Užmigdo jos nepaprastą sielą
Ir ji vis leidžiasi, krenta, kol pasiekia nirvaną..
Komentarai