Dienoraštis #9421
Atsimerkiu.... stai, tu stovi, draugu buryje, juokaujate, kalbates, tu nenustovi vietoje, inirtingai kazka pasakoji savo draugam. I mano puse net neziuri...na kartais parsilenkia musu zvilgsniai...bet netycia. Tu nezinai kad as egzistuoju...ir nezinai,kad kazkas egzistuoja del taves...

Komentarai
Nervina jis mane... Nesuprantu as jo... Aplamai ko jie nori is musu?
jo..as irgi kenciu...savaitgalis nuostabus...daug buciniu...o stai visa savaite is jo jokiu ziniu..."mokosi"...
Na žinok bernai jau tokie. Kai būnat dviese, jautrus ir pan.,o prie draugų nepažįsta. Belieka tik užjausti,nes nieko čia nebepakeisi.. Arba gal.
pritariu Naohai bet sejp zinau ka taj rejskia.. jaustis taip..
Blogai yra tik egzistuoti del ko nors... kartais reikia gyventi ir del saves...