Daug emociju, viskas tiesiog per krastus liejasi, todel net neiseina aiskiai mastyti, kalbeti ar rasyti!.. Bet buvo kaifas pakankamai ramiai, bet savo vieta radau..
Vat tada ir supratau, kad tai pabaigos pradzia, dar ne pabaiga! Todel nuosirdziai tikiuosi, kad dar bus bent vienas paskutinis susibegimas. Ir nesvarbu ar jis bus tokspat lygiai nusisekes ar ne, bet dar bent vieno karto reikia. Jis yra butinas.

Suprantu, kodel zmones is meiles ryztasi beprotiskiausiems dalykams. Na, tam net nereikia pasiryzimo, nes tuo laiku, abejoju ar galima suvokti savo veiksmus. Ir pagalvoti apie galimai neigiamas pasekmes. Tampam nepakaltinami. Ir kam nuo to geriau?
Tai nesilpnu nervu zmonems. Ir tai tikrai ne man. Man nereikia, tokiu stipriu isgyvenimu, tik tam, kad suzinociau, kad kazkokio zmogaus gyvenime man nera vietos, lygiai taip pat, kaip ir jam manajame.
Taciau save pamaciau is kitos puses, kaip stipru ir uz save atsakanti zmogu. Moteri. Gal per skambiai?.. Bet butent taip ir jauciuosi.

Tvirtai stoviu ant zemes. Bent stengiuosi. Ir niekad neleisiu nei sau, nei kitiems manimi suabejoti.
Gyvenimas yra tik mano reikalas. Ir jis tik toks vienas.


Swayzak - State of Grace(mirtinas kurinukas, blogis ji klausyt..)

Komentarai