KūrybaEilėraštis
Amžina liepsna
Vaikštant beprasmybės klodais
Prasmės liepsnelė dega
Kaip rudens lapai liepsnoja
Lyg ugnies šaltinis teka
Girių tankumoj, jūrų gilumoj
Slepiasi tavo laimė ieškota
Bet liepsna turi sparnus
Ji vėjo amžinai išnešiota
Laikinumo rate vaikštant
Liepsna amžinybėje dega
Mirties įžadų ištikimybėje
Gyvenimo jai per maža
Žiūrėk, tą liepsną išvysi
Degančio dangaus skliaute
Paliudyti liepsną galėsi ir
Bažnyčios varpo gausme
Ir kol naktis paslapčia tavęs tyko
Kaip mirtis ant pirštų galų
Nakties toliuose pamatysi
Liepsną tamsos angelų

Komentarai
Na zodziu, aisku kad niekas is musu 2 nera abejingas groziui Taigi kurkime toliau eiles semdamiesi is saves, ir atsivers daugiau musu sielos platybes
Labiau ne pačią saulę turėjau omenyje. Kai rašiau, stebėjau vakarinį dangų pro langą ir kaip besileidžianti saulė sukuria tarsi liepsnas iš įvarių spalvų, ne tik geltonos, oranžinės, raudonos, bet įsilieja ir mėlyno dangaus atspalviai ir sukuria tarsi "degančio" dangaus efektą. Panašiai kaip čia:
Žiūrėk, tą liepsną išvysiDegančio dangaus skliaute