Fragmentai. Nusikaltėlis iš pašaukimo.

Tvirta, apaugusi tankiais gyvaplaukiais, ranka išsitiesė link šaldytuvo. Daug jėgos nereikalaujančiu judėsiu ji atidarė šaldytuvą, o kita iš tolimo šaldytuvo kampo ištraukė aprasojusią alaus skardinę. Paskutinė likusi skardinė. Tos rankos kažkada pažinojo švelnumą, tačiau bėgant laikui jos darėsi vis šiurkštesnės, o jų gniaužtai tapo kieti lyg uolos akmenys. Rankų savininkas turėjo istoriją, vertą kino filmo. Bent jau jis taip slapta galvojo. Jis buvo įsitikinęs, kad niekas niekada jo nesupras, todėl jokiam gyvam padarui nedrįso atsiskleisti. Tačiau galiausiai atėjo laikas žmonijai sužinoti, kad tokie kaip jis egzistuoja. Tik tai vyksta be jo valios, jis net praėjus dvidešimčiai metų nebūtų sugebėjęs to paaiškinti. Kai kas įsibrovė į jo smegenis ir ištraukė visą informaciją apie jo praeitį, gyvenimą nuo pat jaunystės dienų.

Nusikaltėliais gimstama, ar tampama, - vis svarstė. Jis praleisdavo ištisas valandas savo šaltame, kalėjimo celę primenančiame kambaryje tarp apsilupinėjusių dažų sienų, galvodamas apie savo prigimtį. Laikydamas alaus skardinę jis nuėjo į kambarį ir krito į seną sofą, apiplyšusiu audiniu. Lengvu rankos mostu jis atkimšo alų. Tuščiame kambaryje pasigirdo pokštelėjimas. Jis godžiai gurkštelėjo alaus, tarsi nieko nebūtų gėręs pusę metų. Bet tai buvo netiesa, jis buvo priklausomas nuo alaus. Kaip ir nuo daugelio kitų dalykų šiame pasaulyje. Jis mestelėjo žvilgsnį į ant lovos gulintį pornografijos žurnalą ir paniekinamai sau prunkštelėjo. Tamsus savigailos šešėlis pradėjo slinkti į jo pasąmonę. Staiga atsistojo ir priėjo prie lango. Mėlyną dangaus skliautą aptraukinėjo juodi debesys. Jis ilgai spoksojo į juos ir galvojo, ar vaizdas pragare būtų panašus.

Komentarai

Konditerijus

Belytiškai, hermafroditiškai, nekatraja gimime trumpiau tariant tiesiog rusiškai.

Alvydas1

Dažniausiai kūrinio autorius atsakingas už savo personažų likimus. Įdomiai pradėjai su ta plaukuota ranka. Būtų visai pageidautina sulaukti istorijos tęsinio. Tekstas labai vaizdingas, visai kaip komiksas. Jei taip kas savaitę po epizodą? Gautųsi savotiškas Marvel.

4Blackberry

Aha, tokiu atveju reik išmokti rašyti "belytiškai", niekatrąja gimine.

Konditerijus

Jeigu skaitai ir galvoji kas čia rašė moteris ar vyras, tai tas sakintys: ,, Bet tai buvo netiesa, jis buvo priklausomas nuo alaus'' yra išdavikas, joks vyras taip neparašytų.

4Blackberry

Matai, kūrėjo kartais nesupaisysi. Ir jis pats dažnai negali paaiškinti iš kur ir kodėl jam kyla vienokia ar kitokia idėja. Sąmonė dirba tik ties tuo, kad tą idėją įgyvendinti. Tai čia toks paaiškinimas. O tie Rugilės principai man nėra visiškai suvokiami. Suprantu kodėl egzistuoja lyčių stereotipai ir jie turi savo logiką, tačiau aš nemanau, kad kūrėjas negali tinkamai pavaizduoti kitos lyties personažo, tiek literatūroje, tiek dailėje. O taip pat, tapatinti kūrėją su jo kūryba irgi nėra visiškai tikslinga, tai sukuria barjerą, kurį paskui gali būti sunku peržengti, vienodai kūrėjui ir skaitytojui. Nors manau, kad autorius visada įdeda kokių nors kad ir menkų biografinių elementų savo raštuose, kaip pvz paėmus V. Mykolaitį - Putiną.

Very_crazy_enough

einarai, gerk whiskey

einaras13

Man vienas dalykas šiame visame kontekste yra keistas: kodėl jauna mergina rašo apie vidurio amžiaus krizę išgyvenantį vyrą? Aš savo kūryboj tokios autoriaus-tvėrinio nedermės neišdrįsčiau palikti. Kadaise Rugilė (R7wa) pareiškė, kad yra absoliučiai klaidinga vaizduoti autoriui kitos lyties personažą, ypač protagonistą, o čia dar ir baisūs kontrastai kitomis prasmėmis atsiskleidžia. Tiesa, niekada nesuprasiu, kodėl vyrai taip masiškai vertina alų — tame gėrime aš nematau nieko ypatingo absoliučiai. Ir man alus turbūt visą gyvenimą asocijuosis su žema kultūra...

4Blackberry

Tiksliau: niekam. Todėl ir įdomu.

4Blackberry

Galbūt ir iššoko, kas čia žino.

Konditerijus

Keista tema.. mažai kam rūpi kandai

Alvydas1

Jau galvojau, kad šoks pro langą. Ačiū dievui, ėmė fantazuoti. O kas buvo toliau?