Keliais ir klystkeliais (arba atgal į praeitį)

I.

Upė vingiuoja, laikas tiksi – pastovumas nepastovume – o kai kurie dalykai nesikeičia. Vienas tų dalykų – meilė muzikai, ir nepasotinamas alkis muzikos atradimams. Pastaruoju metu (metais) mano muzikos skonis man niekada neatrodė toks platus, kas atrodo, turėtų byloti apie klaidžiojimą tamsoje, tačiau man atvirkščiai – atrodo, kad su naujais atradimais tas skonis tik išsikristalizuoja į geriau apčiuopiamą substanciją, kuriai apibrėžimo kol kas negaliu sugalvoti.

Pradėjau klausyti hip-hopo (??). Peržvelginėju daugiau populiariosios muzikos, naujus pop leidimus (kurių dauguma nuvilia, bet būna išimčių). Tačiau kol kas visiškai neklausau klasikos ir itin sunkaus metalo (black metal). Su elektronika irgi vis dar sunkiai draugauju, bet labai atvirai priimu galimybę dar susidraugauti. Elektronikos aš daugiausiai išgirstu electro roke, kai pasitaiko.

Visada turėjau kažkokią trauką džiazui (pamenu kaip ankstyvose dienose vasaros naktimis klausiau džiazo radijo ir su susidomėjimu gaudžiau garsus tarsi kūdikis besiklausantis lopšinės), bet kai ankstyvųjų atradimų metu buvo visiškai užvaldę roko ir metalo klodų tyrinėjimai, gaila, neradau per daug vietos jam savo gyvenime, apart kiek jo galima nugirsti klausant tam tikro roko. Tačiau atradinėti muziką niekada ne per vėlu – o viskam yra savas laikas.

Vienas iš pastarųjų laikų atradimų – VOLA. Įdomi grupė, kuri turi man patinkančio skambesio, patiks, jei patinka melodingumas metale, tačiau man juose trūksta muzikinio techniškumo įvairovės, tad dauguma dainų tiesiog praplaukia. O daina, kurią pateikiu čia – „Smartfriend“ iš „Applause of a Distant Crowd“ (2018 m.). Daina apie tai, kaip galime būti priklausomi nuo technologijų.

II.

Visą gegužės mėnesį praleidau be savo svarbiausio daikto gyvenime – laptopo. Reikėjo keisti nelemtą klaviatūrą (duodu velnių ASUS brand‘ui už nepatvarumą). Bet nors ir įvyko šis nedėkingas įvykis, iš kitos pusės gavau vertingą pamoką, tam tikrą akių atvėrimą dėl savo gyvenimo būdo. Pernelyg sėslaus būdo. Per tas dienas teko daugiau išeiti į lauką, suvaikščioti daugybę kilometrų, ir nuėjau į daugiau renginių nei per visą savo metinį vidurkį. Aišku, kai vėl atgavau laptopą, kaip ir grįžau prie senų įpročių (o ir darbai kaip tik sugrįžo), tačiau jau su pakeistu mindset‘u, ir prispyrimu, kad reikia pokyčių.

Balanso paieškos – amžinas žmonijos tamsusis miškas. Kai jo neatrandi belieka tik save raminti, kad esi tik žmogus, ir kad tavo vertė nesumenkėja dėl to, kad esi išsibalansavęs. O taip pat, kad nesi toks vienas, nes geriau pažiūrėjus gali pamatyti, kad šalia esantys yra ne mažiau pasiklydę, o gal net yra blogesnėje situacijoje – ir tada visai pasidaro ramu. Gyvenimas yra paklydusių sielų maskaradas.

„Alone I Break“ (iš vieno mėgstamesnių Korn albumų „Untouchables“ (2002 m.)) atsitiktinai pradėjo skambėti galvoje prieš kelias dienas, ir dabar vis prasuku ją vėl. Anksčiau negalėčiau vadinti viena mėgstamiausių iš Korn, bet dabar gal net ir pridėčiau į topą. Ji turi šiek tiek kitokią atmosferą nei kitos Korn dainos, yra lengvesnė tiek iš muzikinės, tiek vokalinės pusės, tačiau tas vokalas turi tą tokį ramų skausmingumą balse. Tik gaila, kad YouTube šiame klipe cenzūruoja žodį „sh*t“, o tai labai kenkia emocijos išjautimui iki galo, tad rekomenduoju geriau klausyti per Spotify.

III.

Per šį savaitgalį neblogai pasitvarkiau namuose. Perstumdžiau baldus, taip kaip ilgai galvojau, kad reikėtų, ir manau, tai puikus sprendimas. Kas gali pagalvoti, kad mažu pakeitimu gali visiškai pakeisti savo gyvenamą erdvę. Dabar turiu visiškai tuščią kampą, kurį norėčiau pasidaryti kaip skaitymo vietą. Dar ką padariau tai suklijavau savo vargšę gitarą, kurią sulaužiau. Na, iš tikro tai nelaužiau, ji tiesiog nukrito ir nulūžo galva (bet kaltinti vis tiek mane reikia :( ). Apsiklijavau pirštus, bet tikiuosi, kad klijai laikys gerai vargšės gitaros galvą.

Taigi, laikas teka, ir viskas kaip ir rutinoje, bet su mažais pakitimais, kad nebūtų per daug nuobodu. Vieną dieną užsisakiau maisto į namus (ką darau, pabrėšiu, itin retai, ir tik radus gerą deal‘ą, kaip pvz., maisto kelioms dienoms vos už 27 eurus), kas praverčia, kai nelabai gali nueiti į parduotuvę ar skirti laiko gaminimui. Maistą man atvežė tokia smulki mergaitė, iš pažiūros spėčiau, kad indė, vardu Fathima (gražus vardas), bet ką ji kalbėjo man per telefoną nesupratau nė žodžio, tik prie durų kalbant pavyko suprasti kažkiek. Bet nieko tokio, užtenka kalbėti per maistą. Ir per muziką.

Tad ir kalbėkim daugiau apie muziką. Užbaigsiu pasakant, kad gan keista jaustis lyg grįžus į praeitį, lyg patekus į laiko mašiną, bet manau, galiu rašyti čia ramia širdimi, žinant, kad mažai kas čia visą tai perskaitys ir mažai kam rūpės. 

Savo dainų trilogijai užbaigti pasirinkau „And Nothing is Forever“ iš The Cure, kurioje susilieja melancholija su šiek tiek pakilesniu, optimistiškesniu tonu. Robertas joje sako: „žinau, kad niekas nėra amžina, tačiau niekas nesvarbu, jei tik pažadėsi, kad galų gale būsime kartu.“ Turiu prisipažinti, kad pirmą kartą išgirdus singlą „Alone“, jį nuvertinau ir pamaniau, kad grupė išsikvėpė (kaip aš drįsau), todėl dabar išpirkinėju savo nešvarias, nuodėmingas mintis. Visas albumas apskritai yra puikus. Pirmadienio ir antradienio rytą dirbau skambant jo ambiencijai.

Kol kas tiek.

Geros dienos, ryto, vakaro ar nakties.

P.S. Komentaruose visada galima dalintis savo muzika (proto ribose).



Komentarai

4Blackberry

Aš iš tikro net nežinojau, kad galima blokuoti kažką nuo savo Spotify profilio prieigos. Net ėjau specialiai žiūrėti ar tai įmanoma... Stebinate mane.

4Blackberry

Mokykloje tokio nerasi... Čia jau iš mano puikiosios išmonės!

Konditerijus

Nesu girdėjus tokio pasakymo, iš kur čia? Įtariu, kad kažko mokykloj neperskaičiau...

edzkaa1

Tikrai adekvati bausmė už neatleistinus nusikaltimus.. Akivazdžiai esu blogiausias žmogus iš visų, jei taip išskirtinai nuteistas be teisės į apeliacią net po kelerių metų ir iki gyvos galvos nevertas klausyti tavo muzikos. Na bet senokai jau nebesvarbu, nesiginčysiu, nx niekam nereikia..

4Blackberry

Kad šaltoji liepsna neįkristų į karštą liepsną :)

Konditerijus

Tas tiesa, svarbu saugoti savo asmenines ribas net jei tenka imtis tokių, gan drastiškų, būdų.

einaras13

Man irgi atsidaro

edzkaa1

Neatsidaro grojaraštis, rašo, kad privatus arba page not found, bet jau su mano accountu..

einaras13

Daug įdomių minčių tiek dienoraštyje, tiek komentaruose. Bandau viską reflektuoti paeiliui. Muzikinio skonio spektras. Aš jaučiu, kad pas mane nuolatos plečiasi, bet irgi yra tokių aklųjų zonų, į kurias menkai beužeinu. Kai kurios hip-hopo šakos man yra tiesiog inferior muzika, elektroninei muzikai reikia specifinės nuotaikos. Sunkiausia man yra su klasikine muzika – jos šiais laikais klausau nebent Filharmonijoje, kažkaip sunku sutelkti dėmesį mažiau formalioje aplinkoje į ją. Taip pat komentaruose Viltė minėjo apie didesnį dėmesį dainų žodžiams – o man atvirkščiai, aš kažkaip mažiau į tai kreipiu dėmesio. Aš kaltinu savo akademine darbo natūrą, aš tiek darbuose prisiskaitau, kad laisvalaikiu nebenoriu to daryti, net jei tai nėra moksliniai / techniniai tekstai. Kompiuteriai. Aš šiuo metu rašau per savo DELL'į su neveikiančia d raide. Nusipirkau papildomą klaviatūrą ir viskas man tinka. Vis tiek mano DELL'is jau pensininkas, jo vežiotis nelabai galiu, nes baterija irgi mirus, tai jį naudoju pretty much kaip stacionarų kompiuterį. Vat būtų problemų jei mano darbinis ASUS'as numirtų, bet juo aš nesiskundžiu kol kas. Bet jis dar sąlyginai jaunas kompiuteris. Ir be kompiuterio man ne gyvenimas. Mėgstu nuo jo ir atitrūkti, galbūt galėčiau labiau tą balansą pastumti link aktyvesnio gyvenimo negu kad dabar, bet be kompiuterio tai būtų labai liūdni reikalai man. Namų organizacija. Aš kažkaip stumdyt ir perstumdyt nelinkęs. Aišku, yra tokių idėjų patobulinimui (lentyną erdvesnę įsitaisyt, nes mano CD ir knygos nebetelpa, arba pasidaryti vietos kambaryje telikui kažkur, nes visai norėčiau tokį aparatą turėt YouTube ar tai Netflix veizėjimui), bet tai man niekada nėra verdantis klausimas... esu konformistas, prisitaikau prie to, kas yra. Ir skaitymo kampas man yra not relatable , kaip ir Alvydas, galiu skaityti bet kur. Pasidalinta muzika: Smartfriend yra puikus gabalas, negirdėjau jo nuo kokių 2019-ųjų, dėkui už priminimą. VOLA nustojau domėtis po man ne itin prilipusio…

4Blackberry

Bet iš tikro labai malonu sulaukti tokių komentarų. Jausmas kaip namie :)

4Blackberry

Reikia kartais pertvarkų, ir tuo pačiu išsivalyt įsisenėjusius nešvarumus :D Mano darbas tikrai yra ganėtinai dėkingas, kadangi šiuo metu gyvenu tik iš freelancinimo , tačiau yra ir tamsioji medalio pusė, kaip ir su dauguma dalykų gyvenime. Galvoju, gal kokį rudenį susirasti papildomo kitokio darbo. Tikrai ne visada galima klausyt muzikos ir ne bet kokios. Bet The Cure - Songs of a Lost World turi labai daug ambientinio skambesio, ypač Alone ir Endsong, tai kažkaip suveikė. Visiškai suprantu dėl klasikinės muzikos. Man su amžiumi taip pat atsiranda dalykai, kaip pavyzdžiui, daugiau kreipiu dėmesio į dainų žodžius :D O klasikinės muzikos koncertų vibe'as man taip pat nesvetimas - prieš nemažai jau metų yra tekę pavaikščioti į Operos ir baleto teatrą, tad visas šitas tavo nupieštas vaizdas man ryškus. Dar pagalvojau, jei tavo gyvenimas būtų muzikinis klipas, šitie vaizdai visai gerai atrodytų :D Taip, kartais manau naudojame per daug žodžių, o kalbėti ir suprasti vieniems kitus galima ir kitokiais būdais, kartais dar geresniais :) Ačiū už pasidalinimą. Man kaip tik reikia daugiau instrumentinės muzikos, kurią naudočiau kai reikia kam nors susikaupti arba minčių prasivalymui, tad perklausysiu, gal užsikabinsiu.

Alvydas1

Vilte, tau dar visas gyvenimas prieš akis- atradimų, užmiršimų, perkainavimo kaleidoskopas nuolat lydės tokią žingeidžią asmenybę. Noras keisti aplinką, arba ją sukurti savaip ir atskleidžia tyrinėtojo charakterį. Nuotykis su klaviatūra tuoj pat atgamino atvejį mano praktikoje, kai prieš 3 metus užlipau ant atversto ASUS ir sėkmingai sulaužiau klaviatūrą taip, kad įjungimas įmanomas tik papildomai kartu stipriai nuspaudžiant O raidę, o iš apyvartos dingo keletas raidžių ir net skaičių. Pirkau pridėtinę klaviatūrą ir vargau metus, paskui spjoviau ir nusipirkau Lenovo. Anas turėjo CD/DVD ROM‘ą, šis be jo, reiktų pridėtinio, bet vėl būtų kaip ta katė su pusle. Privatus kampas skaitymui? Čia tai geras. Man tinka bet kur, nors pirmenybę teikčiau vietai prie lango ir gulom. Vat spec. įrengto kambario vien aparatūrai kokybiškam muzikos klausymui būtų mano svajonių viršūnė, o tai turiu neblogą aparatūrą, tačiau pagroti ja gaunu gan retai – 1. džn. komandiruotės, 2. trukdau žmonai žiūrėti tv. 3. gąsdinu kaimynus, 4. o dabar senutė mama su mumis, jai čia jokiu būdu ne Jungėnų kapela ar Paltinienė, belieka ausinės, nors kartais taip norisi garsiai pasileisti Slayer ar Marduk. Malonu, kad į perklausas įtraukei VOLA. Mane užkabino jų paskutinis albumas, melodingas ir įsimintinas. Korn Untouchables irgi melodingas, lengvai įsimenamas albumas. Man jis patinka tiek, kad įsigijau cd, o Follow the Leader vertinu tiek, kad pirkau plokštelę. The Cure esu žiūrėjęs MTV unplagged ir tai buvo seniai, reikėtų bent 10 populiariausių paklausyti per Spotify. Bet visų smagiausia, kad sugrįžai ir aktyviai.

Konditerijus

Man kaip tik skaitant jūsų diskusijas apie music.lt pertvarkas, tobulinimus buvo vaizdinys iškilęs, kad va užeini ir iškart noras yra baldus namie perstumdyt :D Vilte, tavo darbas toks dėkingas, kad galima jį dirbant klausytis muzikos? Klasikinę muziką su metais kaip tik visai prisijaukinu, automobilyje besiklausant kaip snobė pasijaučiu, bet kartais tiesiog vargina tie žodžiai ir kartais savų minčių daugiu taip besiklausant atplaukia. O ir koncertai klasikinės muzikos man priimtini: garso kokybė gera, profesionalu, publika pagyvenę, susitramdę žmonės, gal susitramdę dėl povyzos tokios poniškos, bet man tinka, kad ir kas jiems padeda nutolt nuo gyvuliškumo, svarbu nelenda į akis ir į kėdę tavo, koncerte sėdi kaip cepelinas, verki, po koncerto lėtai trauki iki išėjimo su visais žilagalviais (aš irgi žila), ko ne gyvenimas.. Smagus pasakymas kalbėti per maistą ir per muziką. Įmetu 11:11 grojarašį klasikinės muzikos, jeigu kam norėsis pabandyti, nėra profesionalus ar ultra-išieškotas, bet pakankamas: https://open.spotify.com/playlist/1apcQ9IXtAKfbiUAOcaDvx?si=rBXxcRuVTX2ECwCI9fnVww&pi=m2vXMwP8Tnm3I