Wanting everything and more

Šita širdis, ji ašarų pilna

Negi nematai, kaip dega amžina liepsna?

Pažvelk į naktinį dangų, jeigu apakai

Žvaigždžių mirguly regėti

Tau svarbių žmonių veidai

Gryna emocija niekada nemiršta

Negi nejauti, kaip mūsų laikas tirpsta..?

Pavasario snaigės tyliai krenta

Pavydulys kankina, kai jos

Glosto tavo skruostus švelniai…

Krūtinėj negirdėti širdies plakimo

Negi nežinai… jai trūksta tavo buvimo

Nuogi skeletai kabo ant sienų

Jie kaip paveikslai nupiešti mūsų sielų

Ir likimas vis kaišioja gėles į plyšius

Greitai ir šiosios bjauriai nudžius

***

Komentarai

Alvydas1

Gėlės plyšiuose, kaip Raudų Sienoj, graži alegorija.