Vėl liūdesys, vėl slogi apatija,

Beldžiasi į nakties duris,

Stiklinės akys, jos tarsi apakusios,

Ausys suklususios, gal ką išgirs

Tiksintis laikas naktyje sustoja,

Smėlio laikrodžio smiltys užstringa vidury

Saulei užgesus, tamsa tarsi banga užlieja

O tylos garsai girdėt pasaulio pakrašty

Romantika pradingsta, atsiranda siaubas

Ir beprotybė smelkias pro plyšius

Sieloje, kurią prakiurdė

Pabaisos radusios namus

Tačiau galiausiai audra nurimsta

Nuslūgsta potvynis, pažėręs duženų daugiau

Kurios lėtai nusėda ir palieka

Žaizdas kraujuot širdy toliau

Komentarai

4Blackberry

Smagiai čia. Toks modernesnis variantas gal, tačiau man poezijoje patinka daugiau žodžių, mažiau vietos interpretacijoms :)

sodininkas

Trumpesnis variantas :) Vėl liūdesys, apatija, Naktis, beldimas į duris, Stiklinės akys - apakusios, Ausys, gal ką išgirs ? Tiksi laikas, naktis sustoja, Smėlio laikrodis stringa , Užlieja tamsa Pakraštyje pasaulio - atėjo tyla Romantika dingsta, ir siaubas smelkias pro plyšius Sieloje skylė Pabaisos rado ten namus Tačiau audra nurimo Nuslūgo potvynis, pažėrė duženų Kurios palieka Žaizdas širdy toliau