KūrybaEilėraštis
Kaltė sau be pagrindo
Žmogus būna toks savikritiškas -
Skundžiasi kad negražus – o iš tikrųjų jis modelis tipiškas.
Dejuoja kad draugų neturi,
Bet aplink vien tik jo draugai kur pažiūri.
Galvoja, kad jo kūrybos niekas nemėgsta,
Bet kiekvieną kartą stebint jo kūrybą – akys išplėstos.
Graužiasi kad atliko darbą blogai,
Nors jis atliktas tiesiog tobulai.
Liūdi, kad jis niekam nerūpi, bet net nejaučia,
Kaip kažkas rūpinas juo tyliai, paslapčia -
Tikrina kiekvieną žingsnį kad jis būtų žengtas tvirtai
Ir taip nuo pat gimimo, kad būtų tvirti gyvenimo pamatai.
Mąsto, kad niekam nereikalingas,
Bet kažkas be jo jaučiasi visiškai juodas niekas, visai nespalvingas.
O žmogelis vėl ant savęs pyksta,
Kad saulė vakare būtent dėl jo kaltės išnyksta...

Komentarai
"Kad saulė vakare būtent dėl jo kaltės išnyksta..." Nu klausyk, papirkai su šia eilute. 10 ir tik 10. Ir dar ačiū, kad gražiom mintim pasidalini.
Dėkui už komentarą! Jeigu jis ir save taip kritikuoja, tai arti esantiems žmonėms jau atsibosta jam prieštarauti sakant teisingus komplimentus...
Na, šis tipas ne smulkmenomis, jis aplamai gyvenimu negalintis džiaugtis, ir toks jo būdas turėtų slegiančiai veikti jam artimus žmones. Taip, kad draugų jis greit neturės ir įsitaisys skrandžio opą nuo per didelio rūgštingumo. Labai spalvinga komplikuota asmenybė su glausta biografija tiesiog stovi akyse tvarkinguose 4-iuose ketureiliuose. Vertas 10!
O va mane dabar ir nudžiugino šis komentaras
tikrai taip ir būna: žmogus nemoka pasidžiaugti smulkmenomis, per daug jaudinasi ir bijo būti sukritikuotas. Man patinka tavo eilėraštis - 10...