
Ačiū.
Tiek daug pasakytų bjaurių žodžių mano adresu..
ir ne iš ko kito, o iš mamos..
Negaliu teigt,kad jinai tikrai manęs nekenčia.
Bet elgiasi,tai lyg nekęstų.
Skaudu.

Noris verkti.
Bėgti.
Rėkti.
Tylėti.
Miegoti.
Gerti.
Negrįžti.
Tik rūkyt nesinori..o gal?

Ir taip atsitinka tuomet,kai niekas nebežiūri giliau.Mato tik ne į vietą padėtus drabužius,jaukią netvarkąmano kambaryje..ir retkarčiais neišplautą puodelį.
Kažkada maniau,kad jinai - brangiausia,ką turiu..Imu abejoti,ar išvis turėjau..
Ir gerai.Palikit.Užsikruškit negyvai ir būkit laimingos.
Galiu jums tik padėkoti.
Komentarai
viskas praeis... ir man taip buna... tie patys priekaistai del netvarkos,neplautu indu... bet kartais pagalvoju kad nereikia del to jos kaltint nes juk poto teks labai gailetis...
viskas vėl bus gerai, jei tikrai, kažkada galvojai, kad ji - Tavo brangiausias žmogus. juk ilgai nuolat gyvenant su žmogumi tiesiog neįmanoma nors kartą "neužsiknisti" dėl buities smulkmenų...;]