
Princesei kžko trūksta
Ir nebebus..
gaila?
ne,nė trupučio.
O gal aš tik bandau save apgauti taip sakydama?
Na,tikiuos,kad ne..
Kažkaip širdy daug ramiau ir jau nebe taip skauda..Dabar tiesiog galvoju,ką reikės daryt,kaii labai pritrūks šilumos,kai labai reikės apkabinimo,kai labai norėsiu prisiglaust,kai labai ..kai labai trūks..kažko..
O kai norėsiu pati kam nors savo šilumą dovanot?
Manau,prie vienatvės ir vienumos galiu priprast..

aha..ir būtinai šypsosiuos..
Dabar suprantu,kad gražiausi gyvenime yra jausmai..nuoširdūs.Man gražu,kai du žmonės gali dalintis savimi..Ir iš dviejų atskirų gyvenimų padaryt bendrą gyvenimą,kuris priklauso tik jiem dviem..

Manau,turėtų būt gera.
Per daug visokių minčių.Kankino prisiminimai(praeitis) ,o dabar ramybės neduoda mintys apie tolimesnį gyvenimą..

gal ir per anksti taip galvoti,bet..aš bijau..
Kas jei man taip visada? jei vis pažais ir paliks?jei niekada neteks jaustis tvirtai..jei niekada neteks pasitikėti taip,kad būtu ramu..jei niekada nemylėsiu taip,jog galėčiau jaustis devintam danguj..pakylėta..
Nejaugi,supynės šalia manęs visada liks tuščios ir niekas nenorės suptis ir juoktis drauge..?

Panika viduje.
vėl noriu jaustis ta pati princesė..
kai Princesė skambėjo dieviškai..užtikrintai.
pameni?
Arti dangaus..

kuo arčiau..
Pati nebesuprantu,ku nukrypo mano mintys..tiesiog norėjau parašyt,kad bijau,kad trūksta šilumos ir švelnumo.Ir nebūtinai tai turi būt antroji pusė.Galbūt aplinkoje jos per mažai.

Princesė..
Kažkada buvusi princesė,dabar tiesiog eina gyvenimo bėgiais ir iš naujo ima tikėti gerumu..

o ši foto man šiaip labai miela,tai va..nusišypsokit ir jūs
Komentarai
mano dienorasciai tokie kaip ir as
Man visad labai patinka skaityt tavo dienorascius. JIe visad pilni jausmu - nusivylimo, dziaugsmo, sypsenos...
visos kazkada jauciames princeses, o kazkada tik paprastos merginos, kuriom daug ko trukasta. nenusimink ir tikek gyvenimu o laime? ji pati tave susiras
paskutine foto isties miela
Tai žiūrėdama į paskutinį paveiksliuką, pasakyk sau, kad nėra "vakar", nėra "rytoj", o saugoji savo "dabar". O kai tuo pasidžiaugsi, pajusi, kad rytojus tapo dabartimi. Baltu ir švelniu. Gal nematomu, bet juntamu...