Laikas eina,jis nestovi vietoje..Po vakarykščio mano dienoraščio ir jūsų komentarų išties palengvėjo.Ėmiau supasti,kad reikia padėt tašką,kaip sakė,giliausioje vietoje.Taip,man skauda,bet aš iškentėsiu.
Pamačius jo,dabar jau kvailą man žvilgsnį,mayje pasidaro pilna agresijos ir, atrod, galėčiau trenkt.Trenkt už tai,kad su manim taip pasielgė.Nors vengiau,kad žvilgsniai nesusitiktų,o ir pati nežiūrėjau į tą pusę,bet mačiau,mačiau kaip jis mane nužiūrėjo.Ir teisingai,taip turi būt,nes po mūsų išsiskyrimo atsigavau.Viduje be galo sunku,bet išorėje aš spindžiu man taip sakė gera girdėt.Ir era,kad turiu kam pasipasakot ir pasakyt kaip aš pykstu.
Bet vistiek,dar mintyse prabėgo visi prisiminimai..Ypač tos pirmosios dienos kartu.[Jis sėdėjo ant gretimo suoliuko,su draugais gėrė alų,o mes su drauge ant kito.Jis tada spriegė kamštelį ir eidamas jo pasiimt atsisėdo šalia.Taip juokingai atrodė,bet taip miela.Arba kai atėjo manęs pasitikt į autobuų stotį.Kaip valgėm picą ant pievutės.Arba kai mane norėjo su drabužiais įmest į vandenį,jis neleido.Kaip kiekvieną vakarą parlydėdavo namo ir pabučiuodavo kiekvieną kart vis aistringiau.Kaip juokėmės,kad Stasiukas rado mano telefoną.Kaip verkiau,o tu pradėjai mane bučiuot,nors tai jau ir nežadėjo nieko gero.Kaip kažkokia miesto "įžymybė" neleido mums pabūt dviese,nes pasakojo kokia ji nuostabi,rankose laikydam alaus bambalį Nr.1 Original.kiek juokėmės.Arba kaip važiavau su tavim į draugo gimtadienį ir kiekvienam žingsny man liepei valgyti.]
Jei ne tu,tai tada patys prisiminimai mane sužlugdys..
Dar kartelį : man skauda,bet aš iškentėsiu.
Jų dar bus.
Bus tikrų.
Aš jos net nepažįstu,o imu nekęst.Žinau,taip neteisinga,nes ji turbūt nekalta,kad jis taip padarė,bet suprantat.
Reik mokytis iš klaidų,kad kitą kart taip nenutiktų,bet..tada pasakyit,kur aš suklydau?
Prisiekiu,nesuprantu.
ir...nepykit.

Komentarai

_Kregzdute_

aciu jum..as jau sypsaus skaitant komentarus susigraudinau labiau negu rasydama dienorasti

kremine_kale

man patinka nuosirdus zmones.. .ir zinai.. as tave kuo puikiausiai suprantu.. pati panasia patirti turejau.. su laiku viskas lieka tik prisiminimais.. kurie ateidami atsinesa sypsena.. ir truputeli nostalgijos.. viskas niekai.. praeis...

klb

Statistiškai, kažkur neseniai skaičiau straipsnį, kad kiekvienas žmogus yra patyręs skausmingą meilę ;>> na užjaučiu, bet džiaukis, kad kažką patyrei, turi ką atsimint... o jų dar bus tikrai... kurie galbūt niekada neskausdins?

Emotionless

Tu nesuklydai. Tiesiog yra, kaip yra. Neapykanta tik zudys pacia tave. Nepasiduok jai. Kad ir tu viena tai zinosi, taciau busi stipri.Pati sau. Priimk visa tai, kaip naudinga patirti. Zinodama, kaip buna blogai, ivertinsi ka turi gero. Ir sypsokis. Kad ir kaip sunku, sypsokis. Begant dienom net nepajusi, kaip tavo sypsena pasidarys tikra.

julijasmuikas

O, patikek, kiekvienas mess tai iskentem, nors ir nesako. AS dar paaugle, bet jau zinau, apie ka tu kalbi. Taigi tu ne viena. TU NESI VIENA.