KūrybaEilėraštis

Nelieka laiko


Nuleistos akys į poezija
aptrauktą grindinį.
Užuolaidos aplink tave
neišpuošia tavųjų paslapčių.

Kėdė - altorius tavo. Ir
vakaras poezijos lyg tau
skirta rimtis. Rimtis
išleidžianti iš Čia į Ten,
į darganotas ir
suplyšusias
mintis.

Akis ištroškusias užpyliau,
tad šįkart, galbūt šiek tiek
per drąsiai, tavo slaptas
gelmes ir pelkes
išalsavau netikro posmo
ritmikoj.

Už nugaros altorius ir dievai
poezija ir tu.
Ir tu už dabarties plyšių.
Aš ateity matau tavas
rankas ant mano laiptų.

Aukštyn. Aukštyn.
Iki saulės nusileidimo
aukštyn.

Nusileidai. Kaip saulė
prie pėdų.

Dėl tavęs. Altorių? Savęs?
Vis žemyn
žemyn
į tave.
Sustabdai ir kvėpuoti jau
laiko nelieka.

Komentarai

_Nerasyk_

sdsd

IstillmissU

grazu. is tiesu demesio verta kuryba.. Kai pasakaitai kitus sio tinklapio "perlus" tokie eiliukai jau vos ne nuostabiais tampa ;}

Mexeny

Nuostabu

LadyPank

Labai retai man kas patinka ir esu prtiekabi (nors pati irgi gan susik.... rasau),o vat sis eilerastis man lb lb patiko!