Kai Amy Macdonald debiutavo 2007, tai buvo kažkas mielo, škotiško, primenančio senolius The Cranberries. Prisimenat tuos vasariškus singlus „Mr. Rock & Roll” ar „This Is The Life”, kurie ne tik tapo gražiais hitais, bet ir padėjo atsigauti klasikinei „groju gitara ir dainuoju kažką panašaus į kantri“ formulei. Dabar, po trijų metų pasirodžius „A Curious Thing“ ši formulė, deja, išvirto į griežtą taisyklę.
Todėl turime dvylika viena nuo kitos beveik neatskiriamų dainų, kurioms visiškai nesiseka nors trumpam užsilikti galvoje. Nors melodijos tokios pat lengvos, balsas irgi atrodo neprarado škotiškai gaivios manieros, „A Curious Thing“ yra toks nuobodžiai nuspėjamas, jog net sunku jį pabaigti išklausyti. Albumą į priekį veda a la indie bando melodijos „Don‘t Tell Me That It‘s Over“, kurios rokavas skambesys pradžioje teikia vilties, bet ilgainiui ji praranda šansą kaip nors įdomiau išsiplėtoti. Toliau galima vardinti visas iš eilės, apsimetant, jog atskiri vienus pavadinimus nuo kitų, bet labai greitai supranti, jog tik apgaudinėji save, o skirstyti gali kaip nors į greitesnis ar lėtesnes.
Aišku, būtų absurdas jei nerastum nei vienos išimties, ir tokia čia irgi yra, tai kantriškiausia iš visų „This Pretty Face“, kurią paklausyti turėtų kiekvienas, mėgstantis Dolly Parton ar Fleetwood Mac. Pastaroji įrodo, jog Amy Macdonald gali būti įdomi, jei labiau pasistengtų su melodijomis (nors įkvėpėjais ji vardino The Libertines ar Travis, jai tikrai netinka paprastas jų kelių akordų rokenrolo receptas, anaiptol) ir nors šiek tiek ekspermentuotų.
Didžiausi jos balso fanai albumu džiaugsis, nes jis čia yra visur ir visada, dar tikriausiai pasidžiaugs ir škotai, baksnodami pirštu ir ieškodami savo išskirtinumų nuo anglų, galbūt kiek nušvis ir The Cranberries vėlyvosios kūrybos fanų veidai, visada laukę, kada gi jų numylėtiniai pasisuks į lengvesnę muziką ir nebedainuos apie Bosniją, Zombius ir panašius nemalonumus. Na, o visiems kitiems tai greičiau nuobodus, nuspėjamas ir iki bespalvio pilkumo nušlifuotas albumas su 50 minučių foninės muzikos. Jei buvo vilties, jog viena Amy savo sėkme pakeis kiek degradavusią kitą Amy, tai dabar ji ženkliai prigeso.
Autoriaus įvertinimai: Muzika: 4 · Atlikimas: 5 · Tekstas: 6 · Originalumas: 2 · Bendras: 4


Komentarai
Na man patiko jos daina this is the life tokia paprasta, bet kazkuo patraukianti.
Na aš klausydamas albumo vis laukiau kažko tokio kaip "THis is the life" ar "Youth of today", bet taip ir baigėsi albumas belaukiant. Kiek pritemptas šitas diskas, nors ir turėjo 3 metus jo kūrybai. Pritrūko to kas buvo debiute.
Įvertinimas kiek nuvylė.. Bet recenzija gera, nes pagrindžia įvertinimus. Tikėjausi kitokio požiūrio į tokią muziką, nes manau, kad kantri stiliaus dainos yra tipiškos amerikiečiams ir kritikuoti jas jei tau nepatinka, nėra prasmės, nes originalumas vis tik yra. Man visai patinka Amy Mcdonald, jos dainos visai švelnės, kiek lyriškos ir malonu klausyti. Žinoma, pritariu kad tai labiau ant fono, nes visada klausant tokių dainų, jos greit atsibos.
Arieli -> nesu toks Close Minded kaip tu.
alternatyvumas ir originalumas nera tapatus dalykai
Nu ji neatstovauja alternatyviai scenai, kurios tu albumus megsti reklamuot