atostogos
Siandien klaipedoje lijo... Vaiksciojau po lietu beveik verkdama, nes beprotiskai bijau prarasti drauga. Jis man ne vaikinas, bet tiesiog mielas uz mane kiek vyresnis vyrukas, kuriam jauciu simpatija... Per savo ilga liezuvi ispliurpiau viena jo pasakyta nesamone, gal nekalta mela, o gal planuota smeizta. Nezinau, kaip ten buvo is tiesu, bet man atrodo, kad kai jis suzinos, is tos trapios draugystes neliks nieko... Ir taip jis nutoles nuo manes, gal sutiksiu ji vasara, gal siek tiek dazniau ir tokios mintys varo mane i nevilti. Bijau, kad nieko apie nebezinosiu. Laiskai? Ne... As jam rasydavau nuosirdzius, be proto ilgus laiskus, o jis ne sykio man neatrase. I mano sms jis atsiliepdavo, bet tik po kokios valandos. Suprantu, kad tarp musu nieko nebuvo, nera ir nebus. Mus skiria atstumas, skiria amziaus barjerai, skiria jo mergina... O kas mus sieja? nezinau... Turbut tai, kad kazkada susipazinome ir dabar jis jaucia pareiga retkarciais su manimi susitikti. Keista, bet man to uztenka... Bet kas bus, jeigu as jo neteksiu? Rasau ir vel vos neverkiu. Nejaugi as ji myliu?

Komentarai
wadinasi tu jam nelabai rupi....jei tikraij tikraij ji myli tai kowok del jo, nes jis tawo meile , bet jei tai tik dedelis susizawejimas panasus i meile tai manau tau ji reiketu pamirsti.... klausyk sawo sirdies ji tau pasakys ka daryti...
na jeigu tu ji myli tai tikrai nelabai gerai.........ir kad ir kaip butu sunku linkiu ji pamirsti...o jai jis tau tik draugas ar zmogus su kuriuo jautiesi gerai tai pasistenk su juo susitikti dazniau, jai tai neimanoma tai geriau pamirsk ji.........zinau patarimai nekokie bet cia tik mano nuomone as juk nzn wisu smulkmenu.........