as ir vel giliai iklimpusi. Isimylejau zmogu, kuris nuo manes toli, kuriam as beveik tuscia vieta. Aisku, tai nuskambes, kaip melodrama, betnoriu papasakoti apie tai, ka jauciu. Mes lyg ir draugai, pazistami jau daugiau nei metus, susitinkam retokai, bet jauciu jam draugiskuma, isimylejau gal netgi. Sia vasara musu keliai susidurdavo dazniau. Susitikome tik dviese, o veliau jis pasikviete mane i svecius pas save. Sutikau. Tuo metu jis buvo vienisas...Praleidome grazia diena kartu, buvome ant molo, vaiksciojome apsikabine net prie jo draugu!Kartu vaziavome i palanga, i laukiniu vakaru saluna, veliau vel klaipedoje... Kuo ilgiau buvome kartu, tuo labiau jauciau, kaip pametu prota del jo... Miegojome vienoje lovoje ir as vos neistirpau nuo jo glamoniu, siaip ne taip atsilaikiau jam neatsidavusi. Diena teko atsisveikinti.Visa slapia, permirkusi nuo lietaus, sedejau autobuse ir norejau verkti, bet susilaikiau.
o dabar paaiskejo, kad jis taikosisu savo panele. Aisku, tarp musu nieko nebuvo, bet... as isimylejau jo rankas, jo lupas, jo kuna, jo balsa, jo veida. Isimylejau ji visa...
|
Komentarai
cha labai juokinga...
uzjauciu tave kad negalit buti kartu...na gal veliau viskas susitvarkys...laikykis
sakau tau pamirsk...man atrodo jis kiaule/.....gal pabandyk isimyleti ka nors kita..arba nieko...jeigu jis bando grysti pas kita tai wadinasi jis tau nejaucia to ka tujam jauti...deja.....
Užuojauta,nes meilė tai - kančia...Nors ne visada ..
Echhh..