Karamelė ant debesies

Žvilgsnis į dešnę — nieko, žvilgsnis į kairę — vėl nieko...
Kur Jis dingo? Einu tolyn, grįš — visada sugrįžta, bet vis nepaliauju dairytis.
Nepamačiau jo nei tą dieną, nei tą savaitę, nei tą mėnesį. Tais metais jo nemačiau, nors labai norėjau, nors labai dairiausi, nors labai stengiausi. Žinojau, kad jis užsispyręs, bet laukiau (nors nebuvau kantri). Ir vieną dieną jį pamačiau — ant debesies, tą dieną visai netyčia plaukusio virš mano lango, jis, regis, buvo ramus, mojo lyg nieko nebūtų įvykę, kviesdamas pas save.
Norėjau ir aš pabūti užsispyrusi, neparodyti, kad pasiilgau, bet vos tik pamačiusi pasileidau jo link. Žinot, nusileidau ant paties minkščiausio debesies, kokį esu mačiusi. O Jis buvo gražesnis ir linksmesnis nei kada ankščiau.
Jis davė man karamelę. Aš padėkojau ir paklausiau, kur buvo dingęs. Jis atsakė, kad ieškojo karamelės...

Komentarai

Skraiste

uz laukima -karamele...

keistadienis

Nežinau ar čia tikra, bet kažką panašaus teko patirti.. tik laukimas buvo trumpesnis..