KūrybaEilėraštis
Pykčio akimirką...
Šaltas vėjas pečius glosto,
Jaučiu kvapą šviežio kraujo;
Staiga ateina supratimas:
Reik pradėt gyvent iš naujo...
Nuoskaudos mane dusina,
Šito mėšlo aš jau soti;
Nelauksiu tavo pritarimo-
Pati sau galiu paploti.
Nebijau aš viską pakeisti-
Mane saugo angelas puolęs.
Įsižiebė keršto troškimas:
Dabar AŠ paskirstysiu roles...

Komentarai
Nieko visai.8
visai nieko
man patiko pati ideja.taip man artima
nežinau, bet man kvaili eilėraščiai apie visokius mėšlus, nuoskaudos.. visame ielįraštyje pasirodė geros tik dvi paskutinės eilutės- "Įsižiebė keršto troškimas: Dabar AŠ paskirstysiu roles..." daugiau nieko..
nu nzn... toks siaip ir nieko, kazkas cia sake, kad minciu geru yra - pritariu, bet isreiskimo kokybe prasta ir siaip - nesiziuri tas eiliukas ir viskas
yra idomiu minciu
ne nelabai jau kok smintys sokineja nebent kai kur apildytum vat tad ajo kitas vsiai jau butu fdab aarba daug truksta ar ka isbraukt/...
Ai man tai jis nesulindo. Nesupratau minčių, nie žodžių
nesutinku su Mirtim tokius eileraschius rashyti galima..galima rashyti apie bet ka.. o shiaip eilerastis nelabai man patiko
Na, taip kartais galima issilieti. Is tikruju nenorejau parodyti, kad ko nors nekenciu, nes taip nera. Tiesiog kartais suima pyktis, kai kas nors labai uznervuoja ar iskaudina. Bet cia is tikruju buvo tik pykcio akimirka, o siaip nesu kerstingas ir pan. zmogus
Aš nemanau, kad reikėtų rašyti tokius eilėraščius. ypač tam, kad parodytum, kaip kažko nekenti. tai paprasčiausiai banalu. o ir eilėraštis šiuo atveju prastas.