|
Prieš pora savaičių išbadėjęs akiratis surado šviežiai žalias ganyklas. Akiratis pradėjo atsargiai kramsnoti, nusprendė, kad nauji augalėliai skoniu kiek keistoki, tačiau jo jautriam išpaikusiam skrandžiui virškinami. O po kurio laiko ir įsidrasino į kitas ganyklos vietas nueiti, jis kiekvieną dieną ėdė žolytę, gėrė saulės spindulėlius ir mėgavosi maloniu vėjeliu. Tačiau vieną naktį ramai gulėjęs savo įprastoje miegamoje vietoje jis pajuto keistą stingdantį šaltį. Akiratis tik dar labiau susigūžė ir neištvėręs nulėkė į tvartą pas kitus akiračius. Tačiau akiračiai tokie skirtingi ir išpaikinti kad jis turėjo atsiskirti nuo jų, kadangi jis turėjo kitą nuomonę nei kiti ir jos nesutapo (o kaip žinome nuomonės visada pešasi).
|
Komentarai
Malonu malonu 😃
visi poetai rašo tik apie akis&akis&akis, staiga boom! kūrinukas apie akiračius 😆
šiauniai ir įdomiai 😘 verčia susimąstyti