naktį pabudau. susapnavau košmarą.
Jėzus kalbėjo Lozoriui: ,,Kelkis ir eik''. bet Lozorius nesikėlė. ,,Kelkis ir eik'', pakartojo Jėzus. Lozorius visai nenorėjo keltis iš mirusiųjų. Jėzus, kuris panėšėjo į Severiną, vežiojantį cisterną su vandeniu, supyko. pasijuto apjuoktas. kai Jėzus tau sako ,,kelkis ir eik'', turi keltis ir eiti, ypač jei esi miręs. O Lozorius gulėjo kaip gulėjęs, išsitiesęs, visas išdžiūvęs. Tada Jėzus ėmė jį purtyti tarsi lėlę, ir galų gale Lozorius atsikėlė ir suleido jam dantis į gerklę. ,,Duok ramybę mirusiems'', tarė jis kruvinomis lūpomis.
Plačiai atsimerkiau. Buvau visas išpiltas prakaito.

------------------

Dabar rankos negražiai pamėlynavo.ten kur buvo įdrėksta užsidėjo šašai. Tačiau palietus vis tiek kiek skauda.Teko uždengti tas vietas ilgomis megztinio rankovėmis.
iš bibliotekos pasiėmiau Kobo Abės knygą. Aštiuoniasdešimt septintųjų leidimo, verstą iš rusų kalbos. dabar kiek nerimauju ar skaitydama knygą suprasiu ką autorius nori pasakyti (ai nžn kaip išsireikšt).

............
Visiškai kitas pasaulis ją reikia klausyt susikaupusiai.Bei.

Komentarai

be_inis

Priminė Dievų Mišką, kai lavonas numeris toks ir toks atsikėlė ir pasiprašė į tualetą. Lavonui ir nusišlapinti negalima 😆

R7wa

Nuostabus sapnas 😄 Toks keistai išskirtinis 😘