https://storage.canalblog.com/45/94/373933/18954385.jpg
Camille (1864 – 1943) gimė negausioje šeimoje; jos brolis buvo žymus rašytojas Paul Claudel (1868 – 1955). Tapti skulptore Camille nusprendė dar vaikystėje ir tikėdama, kad tai jos likimas, 1881-aisiais metais išvyko į Paryžių.


Šiandien jos vardas minimas tik po Rodino. Claudel visada eina iš paskos kaip didžiojo meistro šešėlis, net jos kūryba saugoma Rodeno muziejuje. O kalbant apie skulptorės braižą būtinai ieškoma sąsajų su maestro. Ir randama. Tik retai kada kyla šventvagiška prielaida: gal ne Rodinas darė įtaką mokinei, o atvirkščiai?

https://img102.imageshack.us/img102/8344/colette4uf0.gif

Rodiną nustebino jauniklės erudicija ir gabumai. Jau neminint grožio, kurį patyręs lovelasas būtų įžvelgęs net patamsyje. Dabar sunku nustatyti seką (o gal viskas įvyko vienu metu?), bet Camille greitai tapo skulptoriaus modeliu, patikėtine, pagalbininke mūza meiluže.
Rodinas pavarė mylimą modelį Adele; dabar intymioms kompozicijoms pozavo Camille. Ir šiaip situacija atrodė piktinanti: moteris turi gimdyti vaikus, sėdėti virtuvėje, o ne karstytis kopėčiom ir darbuotis kaltais. Nors ilgainiui skeptikai užsičiaupė; jie įsitikino, kad gležnutė Camille marmurą tašė tiksliau ir geriau net už Rodiną. Be to, visi neakli pastebėjo, kad jos lipdiniai – dvelkiantys vidine jėga, bet jausmingi, kiek melancholiški – paveikė Rodino stilių.

https://www.laikas.lt/assets/data/news_galleries/1110_2.jpg

Jų pažintis datuojama 1883 m., skyrybos 1898 m.

Mintys apie tai, kad Rodinas ją išnaudoja, vagia jos stilių tapo Camille apsėdimu.

Kūrybinė laisvė nedavė lauktų rezultatų. 1893 m. Salone ji rodė „Valsą“ ir „Kloto“, kuriuos ne nuodėmė vadinti šedevrais, bet tai buvo dar rodeniška plastika. Camille vis bandė keisti stilių („Pleputės“ , „Banga“, „Židinys“) nenorėjo palyginimų su Rodinu.

https://www.thearttribune.com/IMG/jpg/Claudel_Clotho.jpg
Kloto

https://img0.oneartworld.com/images/uploaded/large/30748-.jpg
VALSAS. 1891. Bronza. Rodeno muziejus.

https://www.laikas.lt/assets/data/news_galleries/waltz1_2.jpg

Permainų priežastis buvo ne tik vargingas gyvenimas, bet ir progresuojanti beprotybė. Pagrįstas įtūžis, kad mokytojas plagijuoja jos kūrybą, peraugo į tikrą maniją.

Paulis su kiekvienu sesers laišku vis įsitikindavo, kad Camille reikia gydytis. Ilgai delsęs ryžosi. 1913 m. pavasarį sanitarai ją išvežė.

Pati menininkė brolio nepainiojo: keikė seserį (kuri nusisavino jos palikimą), motiną Rodiną. Giminaičiai išties nenorėjo prisiimti ligonės priežiūros. Iš psichiatrijos klinikos Camille buvo perkelta į Mondevergo vienuolių prieglaudą. Senoji ponia Claudel negailėjo pinigų, kad Camille nieko netrūktų, bet, ne kartą gavusi siūlymą pasiimti dukrą kategoriškai nesutiko jos išlaisvinti. Tad skulptorė trisdešimtį gyvenimo metų praleido atskirta nuo pasaulio. Jautrios vienuolės jai vis pakišdavo molio, bet jis išlikdavo nepaliestas.

Komentarai