KūrybaEilėraštis
Abejonės
Kalbu širdim kurios tu nematai,
Lik siena akmenine,
Stipri kaip uola,
Stovi tarp mūsų deja.
Siela taip veržės pas tave,
O tu nueini net neatsisukęs,
Lik lauktum progos palikt mane,
Ir apie mus užmiršt tuoj pat,
Ko reikia tau iš šio gyvenimo?
Jai netgi meile nesuvirpina tavo širdies,
Ko ieškai vaikščiodamas tu žeme?
Jai būti mylimam tau nėra laime,
Ko sieki ?
Kad niekad nesakai kokios Pas tave mintys,
Kas tau brangiausias šiam gyvenime?
Jai netgi su dukra tu kartais šaltas,
Glamonės ir aistra tau tarsi svetimos su manimi,
Kodėl tarsi nenori tu suprast manęs,
Nors atsakai kitaip,
kuom aš prasikaltau jai noriu tik tai laimės,
Aš niekad nuo tavęs nenuslėpiau ničnieko,
Esu tau atvira,
Bet tu nesiklausai manęs.
Manai neskauda būt nevienai,
Ir viduje jaust šalti,
Manai neliūdna pašaukus,
Matyt tik tai šešėlį tavo.
Tu pasinėręs kažkur savy,
Kur manęs neįsileidi.
Komentarai
gražu, vo čia matau žmogų turintį talentą