KūrybaEilėraštis
Kelias atgal
Išeisim mes visi į tolius svetimus
Paliksim mes šiltus savo namus
Palike,pasibastę, pakariavę
Mes sugrįšim.
O sugrįžę mes pamiršim,
Mes pamiršim sunkų kelią atgalios
Privažiuosim kelio galą kuris vedė mus namo
Ir nesvarbu kas toks esi
Nesvarbu iš kur esi
Vis tiek mus kelias vienas
Vis tiek mus traukia ten,atgal
Mes žmonės juk visi
Mes mąstom ir dejuojam
Mes norime sugrįžti atgalios
Mes norim pamatyti tas vietas iš kurių išėjom.
Kai pamatom tas vietas mus širdis apšąla
Ir nusišypsom mes visi
Mes juk grįžom! Tuo keliu kuriuo išėjom..

Komentarai
ne, ne ir dar kartą ne. kodėl? visame tame verkiant trūksta bent trupučio logikos. perskaitau ir lieku kažko labai labai nesupratusi. kita vertus, norėčiau priminti, kad eilėraštis yra meno kūrinys, kuriam sukurti reikia ne tik kažkokios idėjos, bet ir jausmo, išraiškos priemonių. o šito netgi labai pasigendu.
kazkaip per daug man visko.... per daug besikartojanciu zodziu ir toks vaizdas, kad viskas per ta pati. bet neimk to labai giliai. tai tavo eiles, tavo mintys, tavo jausmai
aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa
Jep, chia taj tu teisus... Kai isheinam, taj ir sugrizhtam ten ish kur atejom.
iseinam keliu, gryztam keliu... truksta spalvingumo...
seip nesvarbu yra ar nera bet svarbu kad gryzom va kokia mintis visi gryztam ten is kur isejom
sugrizom...o nieko neber...
gal ir neblogas
gal ir girdetos na bet yra taip kaip yra mes nei istorijos nepakeisim nieko bet as tikrai neplagijavau pats parasiau kiekviena eilute
hmzzzz....kazkur girdetos kai kurios mintys...na bet gal cia susapnawau.....