Užgesinot šviesas, o su jom ir viltis:
Tik švelnumo šią naktį tetroško širdis...
O tamsa aklina apgaubia ją staiga.
Meldžiasi nejučia:
Būt nenoriu... nenoriu tokia vieniša...

Kiekviena gi malda pakylėta sparnų
Nori būt išgirstą, sklęsti virš debesų.
Bet malda lyg svaja: gimsta ne visada –
Paieškoki jaukesnio kampelio viena.

Komentarai

AnsweR

Per daug primityvus rimavimas, kad galėtum eilėraščiu pavadinti... Ačiū. 😃

tylosMinute

kodėl tik beveik?man vat kilo klausimas.. 😃

fitty

kurybiska :}}}}}}