KūrybaEilėraštis
Netektis
Ką daryt kai liūdna?
Kai saulė jau nebegraži,
Kai staiga išblėsta meilė nuostabi?
Ką daryt kai širdį maudžia, taip sunku,
Kai neapykanta išskirti bando mus abu?
Kai širdis jau skyla-kalbėti imam eilėmis,
O kai ji sudūžta-dainomis.
Dar neišskyrė mūsų,
Bet greit išskirs turbūt,
Siena esanti tarp mūsų,
Kurios galėtų ir nebūt.
Šaltas vėjas pučia vakarų,
Į mano širdį taiko jis iš pasalų.
Patrauklumu savuoju širdį manąją užšaldys
Ir paskutinę viltį sunaikins.

Komentarai
manau kad nuosirdziai parasytas eilerastis )
man jis pasirode pavirsutiniskas. is kareto matosi, kad siekta rimo, nes, tiesa pasakius, matosi, kad zodziai specialiai rinkti, nes galima parinkti grazesniu epitetu ar metaforu. mdar amtosi, akd zmogusd nezino rimavimo stiliu ir panasiai. sitas eilerastis nebutu tokia emslo kruva, bet su juo reiketu daug dirbti. labai daug dirbti ji taisyti. jis man tikrai nepatiko, todel negadinsiu vidurkio - nevertinsiu.
nezianu nelabai kazkaip per daug depresijos;/
Ledo_lelija rašė: Norėčiau pamatyti tokį vaizdą:mergina,kurią paliko jos vienintelė akių šviesa-Meilė,kurios širdį sudaužė sunki likimo ranka,staiga pragysta lakštingalėlės balsu,dainuoja,dainuoja ir jai niekas nebe svarbu.Tiesa,jos širdis prieš tai skilo,ir eilės liejosi iš jos.Tik dainavimas...Asmeniškai man tai artimas reginys lavono prisikėlimui jį laidojant.O kalbant apie eilių,tai..Banalios frazikės,forma-kaip patiko taip ir parašė,svarbu,kad truputį rimavosi.Besikartojantys žodžiai-argi gali būti kas nors paprasčiau?Jei siena tarp jūsų,tai kaip ji jūsų dar neišskyrė?Ir kaip tai padarys?Minčių šuoliai-tai siena,tai širdis,kurios per daug.Nuobodus,juokingas eilius.Apie ką pagalvot jį perskaičius?Mmm..kad reikia pasisaugot vėjo,kuris užšaldo(ar matėte vėją,kuris ką nors paverčia ledo gabalu?).Parašyta tiesmukiškai,vaikiškai,siekiant rimo.Atrodo,lyg autorė būtų pavargus bekuriant pirmąjį stulpelį,ir kitus dėl to sutrumpinus.Produktyvu?Ne.2
Visai nieko...
Norėčiau pamatyti tokį vaizdą:mergina,kurią paliko jos vienintelė akių šviesa-Meilė,kurios širdį sudaužė sunki likimo ranka,staiga pragysta lakštingalėlės balsu,dainuoja,dainuoja ir jai niekas nebe svarbu.Tiesa,jos širdis prieš tai skilo,ir eilės liejosi iš jos.Tik dainavimas...Asmeniškai man tai artimas reginys lavono prisikėlimui jį laidojant.O kalbant apie eilių,tai..Banalios frazikės,forma-kaip patiko taip ir parašė,svarbu,kad truputį rimavosi.Besikartojantys žodžiai-argi gali būti kas nors paprasčiau?Jei siena tarp jūsų,tai kaip ji jūsų dar neišskyrė?Ir kaip tai padarys?Minčių šuoliai-tai siena,tai širdis,kurios per daug.Nuobodus,juokingas eilius.Apie ką pagalvot jį perskaičius?Mmm..kad reikia pasisaugot vėjo,kuris užšaldo(ar matėte vėją,kuris ką nors paverčia ledo gabalu?).Parašyta tiesmukiškai,vaikiškai,siekiant rimo.Atrodo,lyg autorė būtų pavargus bekuriant pirmąjį stulpelį,ir kitus dėl to sutrumpinus.Produktyvu?Ne.2
labai daug prasmes. gilus kurinys.
liudnas. bet raminantis...