KūrybaMiniatiūra
Kartą pavasarį
Tą dieną darbą baigiau palyginti anksti-dar prieš 8 vakaro.Džiaugdamasis dėl to,kad ištrūkau iš darbo anksčiau nei įprastai,skubėjau namo.Matyt dėl to skubėjimo ir užmiršau,kad reikia nusipirkti cigarečių,o atsiminiau,kai jau buvau nuvažiavęs nemažą kelio gabalą už Utenos.Grįžt į miestą ir gaišt taip sunkiai sutaupytą laiką nesinorėjo,taigi nusprendžiau sustoti kokioje pakeliui esančioje kaimo parduotuvėlėje...
Už poros kilometrų kaip tik ir privažiavau kažkokio bevardžio kaimo bevardę parduotuvėlę.Įėjęs į ją pamačiau,kad tai viena iš tų parduotuvėlių,įkurtų dar sovietmečiu(ir,tiesą sakant,nuo sovietmečio nelabai ir pasikeitusi)-prekių pasirinkimas joje minimalus-kelios dėžutės vinių,kelios elektros lemputės,kruopos,batonai ir,žinoma,alkoholio skyrelis(o kaipgi kaime be jo).Bet mane nustebino pati pardavėja(pagyvenus moteris,turbūt dirbanti toje parduotuvėje nuo pat sovietmečio),kuri man įėjus nusišypsojo ir pasakė "Sveiki".Bet nusišypsojo ne kaip šypsosi pardavėjos maximose-šypsena,tarsi peilio išpjauta,nuvargusiame veide,bet natūralia,draugiška šypsena,kaip žmogus,kuris tikrai džiaugiasi tave pamatęs...Priėjęs prie tos malonios moteriškės,aš paprašiau pakelio cigarečių,susimokėjau ir buvau beeinąs,kai mane sustabdė tos pardavėjos klausimas:
-Jaunuoli,o tas cigaretes pirkote sau?
-Na sau,-atsakiau aš,aiškiai sumišęs nuo tokio netikėto klausimo.
-Tai gal palaikysite man kompaniją ir parūkysite su manim-nemėgstu rūkyti viena.
Aš,žinoma sutikau.Parūkyti išėjome ant laiptukų prie įėjimo į tą parduotuvėlę.Persimetėme keleta bereikšmių frazių,bet pagrinde visą laiką žiurėjome į tolyn nuvingiuojantį plentą.Kas man pasirodė keista,tai nors tas plentas ir yra vienas intensyviausiai važiuojamų Lietuvoje,bet per visą laiką kol mes rūkėme,ne tik kad nepasirodė nė viena mašina,bet net ir nesigirdėjo jų gaudesio,kuris paplenčių kaimuose girdisi nuolat.Dėl to aš ir paklausiau senosios pardavėjos:
-Ar čia visada taip ramu?
Ji,nusišypsojo šiek tiek liūdna šypsena ir atsakė:
-Dar negalvok apie tai,jaunuoli...
Ir tai pasakiusi,ji ištraukė iš kišenės mažą Karūnos šokoladėlį padavė jį man,sumurmėdama kažką panašaus į "Ačiū",įėjo į parduotuvę ir užrakino ją...
Likusį kelią namo aš visą laiką galvojau apie tą parduotuvėlę ir keistoką jos pardavėją.Kai parvažiavau,aš nesijaučiau visiškai alkanas,nors suvalgęs buvau tik tą mažajį šokoladuką.Žiūrėti televizoriaus,ar sėdėti internete nesinorėjo,todėl atsiguliau lauke pakabintame hamake ir užsnūdau.Pabudau gal po pusvalandžio,nes stipriai kando uodai.Tolumoje girdėjosi mašinų gaudesys.Pro šalį ėjo girtas kaimynas.Aš vėl buvau nuolat skubančiame pasaulyje,pilname triukšmo,rūškanų veidų ir keiksmų...Bet jaučiausi pailsėjęs,kaip po geriausių atostogų...
Komentarai
Ponas esate labai netikęs kritikas, nes kalbate nesuprasdamas dalyko. Visų pirma dėl pabaigos- ji yra ir labai aiški. Dėl peizažų- pažiūrėkite į kokią kategoriją aš patalpinau šį tekstuką- miniatiūra. O miniatiūros ir pasižymi tuo, kad tai arba yra literatūrinis portretas, arba aprašomas koks įvykis ar situacija, gal net maža istorija, bet nesiplečiant į aplinkos aprašymus. O dėl skyrybos- sakai manoji skyryba yra itin netvarkinga? Tai gal pateik konkrečius to pavyzdžius? Nes mane kaip tik daugelis giria, dėl puikaus mokėjimo manipuliuoti skyrybos ženklais. Nesakau, kad rašau idealiai, be klaidų, tuo labiau, kad šito tekstuko aš, berods, net netikrinau parašęs, bet tikrai niekas dar nėra man pasakęs, kad mano tekstuose skyryba yra itin netvarkinga.
Pasigedau pabaigos? Nu, įvyko tas kažkas parduotuvėje, bet nebuvo jokio veiksmo, lemtingo įvykio, kuris reikštų pabaiga [minusas Nr. 1, -2 balai] Labai buitiška (parduotuvė, maximos, cigaretės), nelieka vietos grožiui (peizažai). Tiktai, kas kažkas įdomesnio buvo, tai tuščio plento vaizdas [minusas Nr. 2, -2 balai] Skyryba itin netvarkinga [minusas Nr. 3, -1 balas] Rašau 5 balus sąžiningai ir šiek tiek skūpokai.