KūrybaEilėraštis
Palikti
Lietus barbena man į langą
Primindamas gerus laikus.
Tačiau jį smaugia nedoras laikas,
Vis liepdamas palikt mane.
Priėjusi prie nuogo lango,
Matau aguoną laukuose.
Ją vėjas blaško kaip pakvaišęs,
Palikdamas ją basą tamsiame fone.
Štai saulė kaip vaiduoklis mielas,
Aplankė maną veidą nejučia.
Nušvito kambarys ir sienos,
Dėkodami prašė pasilikt šalia...

Komentarai