Dievas, laisvė & nemirtingumas
Dievo aš nesuvokiu, nes tai tobula substancija, kurios pažinimui priešinasi mano nepilnavertiškumo jausmo kupina ir sielai barjerus statanti fiziologinė prigimtis. Esu nelaisvas, nes būnu priverstas laviruoti tarp svarstymų, įtakų, tiesos ir melo jėgų. Savyje puoselėju užduotį siekti objektyvaus požiūrio į galimybes, remdamasis istorine patrtimi, egositine puse ir tuo, kas galėtų būti laikoma viršžmogiškų svajonių lygmenyje. Todėl vidinė laisvė lieka tik siekiamybė.
Ten, kur nebetelpa į rėmus mano žinojimas, vaizduotė, suteikiu terpę tikėjimui. O tai, skirtingai nei irgi nesuvokiamoje vietoje esanti pasamonė, mano buitiniam gyvenimui įtakos nedaro. Dievas mano adresu yra tik beviltiško abejingumo perdėm apimtas savokos objektas. Savo ruožtu aš jo nei kaltinu, nei skiriu atsakomybę, nei kažko tikiuosi. Dievas sau, o aš sau. Gal ateityje ir susitiksim... Juk jis nemirtimgas, lauks manes nors ir amžinai.

Komentarai
nesuprantantiems galiu pridurti: perskaitytumete I. Kanto "Praktinio proto kritika" ir vis vien nieko nesuprastume. Nereik vargt ieskat kaltu - tuscios tamstu smegeneles
baik savo sušiktas filosofijas, jeigu nori ką pasakyti tai ir sakyk ? 😄
todėl, kad aš irgi šiknius ;]
pas tau Dievas yra iš mažosios nes pats esi iš mažosios...
ir nuo kada dievas iš didžiosios ?
xdm ,kodėl tu dar čia ? turiu mintyje musice, aš šiknius? jo , bet dievas yra pyderas, turi ką pridurt ? ką ?
White_Weapon, kodėl manai, kad Dievas toks pats šiknius kaip ir tu? 😄
Dievas nėra nemirtingas, kas turi savo pradžią, tas turi ir pabaigą, nobody is immortal 😄
Daug kalbeta, bet taip nieko ir nepasakyta.