Žemaičių separatizmas: užskaitom ar ne?
Politikos ringe pasižvalgius matyti, kad kraštiečių vadovaujamos partijos neturi vargo konkuruojant su Vilniuje vadovybes turinčiomis jėgomis (pvz. R. Pakso, G. Vagnoriaus atvejai). Tautinių šaknų svarbą suvokia ir Skuodo politikai – ten savivaldybės posėdžiuose reglamentuota žemaičių tarmės vartojimo tvarka.
Norom nenorom, propaguojančių paveldėtą žemaičių tarmę nyksta. Priežasčių rasti nesunku: 1) Globalizacija niveliuoja tautinius skirtumus. Negana to, kad reikalaujama bendrinės kalbos, už ją svarbiau tampa užsienio (anglų, rusų) kalbos. 2) Valstybės apatiškumas remiant ne tik žemaičių, tačiau ir kitų tarmių puoselėjimą (mokyklinėje programoje, leidinių ruošoje). Gelbsti tik pavienių entuziastų iniciatyvos (konkursai žemaičių tarmės kūryba, epizodiniai spaudos puslapiai). 3) Subjektyvi priežastis – žemaičių engimas kalbėti tradiciškai būnant tarp kitakalbių (dažniausiai kituose didmiesčiuose, emigracijoje). Tokia erozija labiausiai pasireiškia tarp jaunimo – nesįsisavinę tarmės, tradicijų svarbos, jie gėdijasi to, kas jų kraujyje turi puikiausią dervą gyvuoti.
Nors nacionalizmo neskatinu, pagarbos savo gimtąjam kraštui labai norėčiau. Yra dar dvi gretimos savokos: patriotizmas ir pilietiškumas. Dažnai jų neskiriame. Gal todėl ir apklausų duomenys rodo, jog 60% iš mūsų tik abejingai žiūrėtų, kaip žlunga „imitacinė demokratija“ (p.s. - autoriaus ultrasubjektyvumas) Lietuvoje.
Taigi, ar lemta ir, ar verta žemaičiams siekti autonomijos, savarankiškos vastybės statuso? Nepaisant žemaičių vangaus būdo, priešingai pietiečiams verdančio kraujo, pateiksiu keletą motyvų linkinčių žemaičiams rezignuoti tokias idėjas. Visų pirma, norintis atsiskirti periferinis regionas privalėtų turėti stiprią ekonomiką, pažangesnę už likusios teritorijos, didelę dalį bendro šalyje pagaminamo vidaus produkto. Žemaitijos atveju to nėra: „Mažeikių naftą“ valdo lenkai, Klaipėdos uostas – nacionalizuotas, žemės derlingumas atsilieka nuo Aukštaitijos. Politiniu lygmeniu – štilis, visiškas nuosaikumas ir keliaklūpčiavimas Vilniui, Briuseliui, o kai kurių „vilkų“ nepaliaujamas žvilgsnis į „mišką“ – Maskvą. Vietinės partijos savo programose neužsimena apie Žemaitijos ambicijas.
Vienintelė išeitis lieka nenusikarpyti savo šaknų, netapti kosmopolitais, kurie kaip ploni stiebai be atramų yra lengvai tąsomi šen ir ten. Nepolitizuojant, džiugu postringavimus užbaigti M. Daukšos sąlygomis gyvuoti unitarinei tautai: kalba, tradicijos ir žemė. Tenebūna sunku tai žemaičiui išlaikyti savo širdyje.

Komentarai
as zemaite.. as uz kalbos, paprociu ir zemaitisko poziurio issaugojima..
Zemaiciai vieningi, o aukstaiciai - tai suvalkai, tai dzukai ir kt.
svarbiausia, kad iš nesutarimų gimtų žmoniški sutarimai 😃
Zemaiciai ne lietuviai? 😘 , Del to paso tai nesvarbu jei zemaiciam reik jo tai tegu ir turi, bet netame esme , esme tame kad del tokiu nesamoniu yra kurstomi nesutarimai tarp lietuviu..
žemaičiai gali turėt savo autonomiją LDK
Ariel_Cancer_Dies, aš, aukštaitis, tau ne draugas? 😃
as nesu lietuvis. as - zemaitis. as turiu tik Lietuvos piliecio pasa.
Pati priklausau zemaitijos krastui, bet visiskai nesuprantu kam reikalingas sitas atsiskyrimas? pasai? wtf? Ir taip daug aplink susiskirstymo. Klaipedoj yra paminklas kur parasyta "Esame viena žemė, viena tauta, viena Lietuva." Tai apie kokius atskirimus dar sneketi?nereikia.
aš taip pat mažeikietis, taip pat žemaitis, bet pasisakau prieš atsisiskyrimą. tai geičiau duotų žlugimą, o ne suklestėjimą mūsų kraštui. manau savo tą žemaitišką identitetą galima stengtis puoselėti ir išlaikyti ir nesiimant tokių drastiškų priemonių, kaip visiška separacija. laikau save žemaičiu ne mažiau nė lietuviu ir atvirkščiai.
Nesinori sakyt Lietuva, bet Žemaitijoj visada buvo stiprus tautiškumo jausmas, skirtingai ne Kaune, Vilniuj arba Dzūkos pakraščiuose. Pilna kitataučių, ten nėra jokios Lietuvos ir aš Vilniuj nejaučiu jokios lietuvybės. Nors Mažeikiai vos 12 km nuo Latvijos sienos, čia gryna Lietuva ir jokių svetimų, neskaitant naftos laikinų darbuotojų, čia nėra. Aš šimtu procentų už atsiskyrimą.
oho kiek klaidų privėliau 😄 sorry
vaikštai šalia ir aplink valstybės decentralizaciją bet jos ir nepamini 😃 Juk Lietuva dabar - tai Vilnius su savo ministėrijom ir t.t. Nebus kaimo, miestelių kultūros nebus ir Lietuvos kultūros. Va tame yra bėda. Pas mus nuo sovietmečio likusi ypatingai centralizuota valstybė. Privalome reikalauti realios savivaldos, nes dabar turim tik jos iškamšą! Valdžia turi kurtis taip: bendruomenės -> savivalda -> aukščiausioji valdžia. O ji kuriasi taip: asmuo ir jo draugai (chebrokratija) -> aukščiausioji valdžia -> savivaldybės. Bendruomenės ir piliečiai iš vis nušalinti nuo valdymo. Pats esu aukštaitis bet man dar smagiau jeigu žemaičiai išlaikytų savo unikalumą ir puoselėtų savo kraštą 😃 Aišku oficialiai tai tegu šneka visiems suprantama kalba 😄 Bet juk visi esam broliai lietuviai todėl atsiskirti žiemaitijai tikrai ne valia 😘