Sėdint tamsoje
Nes nebegaliu pakelti to kas vyksta
Aplinka juoda tarytum degutas
Rankoje suspindi trapi maža žvakutė
Negaliu bekęst to streso
Kur gyvenimas kasdieną siunčia
Norėčiau dabar jau būti miręs
Ar viso to kažkaip išvengęs
Galėčiau sukniubti ant pagalvės
Ir mano veidas pasislėptų
Tada lengvai uždusčiau
Likerio ir vyno aromate
Aš noriu mirt!
Aš noriu mirt!
Ir perpjauti save pusiau
Ir paragauti to raudono verdančio skysčio
Kur verčia mane egzistuot toliau
Aš niekada neprašiau gimt
Niekada nenorėjau gyvent
Tie priekaištai mane persekios
Dieve jei girdi, aš norėčiau būti miręs...

Komentarai
"Aš sėdžiu tamsoje atsiskyręs Nes nebegaliu pakelti to kas vyksta Aplinka juoda tarytum degutas Rankoje suspindi trapi maža žvakutė"Šis stulpelis man patiko 😃
Beiby, džion my in def... (puke)
hare_bo, gerai, gerai, bla bla. Pasakiau, ką norėjau. Nieko šiame dienoraštyje tikro, todėl jis bevertis.
išsikalbėjimą galima suprasti kaip dienoraščio fragmentą, todėl jam čia ir vieta būtų. ne viską norai lemia, esi pririštas šiame pasaulyje ir viskas dėl kitų
bevertis dienorastis? taigi juk tam ir dienorasciai, kad rashyt tai, ka jauti ir pan.. nusishnekejai dingusi_kazkr nusishekejai..
😘
Skaityta tai ir girdėta milijonus kartų. Ir Hopeless teisus: kas tau trukdo nusižudyti, jei jau taip nori? Jau net nejuokinga. Jei iš tikro norėtum, dabar čia nerašinėtum. Bevertis dienoraštis visom prasmėm.