KūrybaEilėraštis

Besmegenis


Tylioje nakty paskendes klyksmas
Pasiklydo, lyg neuzbaigtas tikslas
palaidojo ji saltame sniege
kartu su visom klaidom praeityje.

o snaiges krenta, tyliai leidziasi.
ant salto kapo svelniai beldziasi
kol siaures vejas zeme glosto
verkdadamas dangus nesugalvoja tosto.

palikim cia ji: tare Dievas
buvo du, o dabar jis vienas.
tegul stebi jis viska is sono.
visas klaidas, kurias dovanojo

ir jam tai tarus, vejas dingo.
bet tas, kas bagias, nauja gimdo.
nors namie silta, lauke tai salta
nejau teks stebet viska pro langa

Ir dar kazin is katros puses
Ziemos ilgos, nors sildos ir muses.
ligos neramios, jam ju nebijoti.
Tai kas eda tik zeme, negali zaloti.

bet pazeidzia dvasia ne skausmas
o giliai nepamirstas dziaugsmas.
todel reikia dekoti uz nakti ir diena.
pavasari, vasara, rudeni, ziema.

7.kartu su pirma saule sitoje zemej
visi mes istirpstame lyg besmegeniai
ir tuomet isgaruojame link debesu
o kas bus toliau, yra visai nebaisu.

Komentarai