"Kruvinas šėšėlis nakty" arba "išperos išpažintis meistrui"
Dovanoju Tau savo rytdienos nerimą, skausmo verpetą, savo nevilties aimaną,kraujo jūros bangą,dovanoju visa tai Tau, tai ko as pati jau nebenoriu...tad pasiimk ją ir pranyk...gaila,kad dar nežinau kas Tu...
Tad prašau,pasirodyk greičiau, pasiimk tai ką Tau pažadėjau padavonat...man TO jau nebereikia,savo gyvenimo dalį aš jau nugyvenau su tais pojūčiais,jie jau spėjo menkai įaugti į mane, bet laiku išroviau juos su vos išaugusiomis šakniis, kad ir kokios menkos jos bebūtų, bet visvien jas išrovus nuo jų varvėjo MANO kraujo lašai ir krito ant žemės manosios odos ir mėsos atplaišėlės....
žinau,kad kurią dieną taip iš savęs išrausiu ir visą gėrį,bet tos dienos dar teks palaukt,tą dieną aš tapsiu kitokia,pasikeisiu amžiams...o taip AMŽIAMS!!!! Tapsiu Nakties ir Kraujo sąjungos vaisiumi, jų palikuonimi ir visą likusią amžinybę jiems atsidėkodama aukosiu kas naktį aukas...naktimis gersiu manam kely pasimaišiusių žmonių kraują,jų širdis išplėšusios manosio rankos neš jas ant savotiško pjėdės stalo...bet pirma, aš dar privalau sulaukti Tavo žingsnių, Tavęs...
************************************
O taip, pagaliau šioji diena atėjo,šiandien tapau kitokia...pas mene atėjai Tu, iš pradžių net nepagalvojau, kad Tu esi būtent TAS ko man reikia, ko aš laukiau...Dabar lyg per miglą atmenu Tavo pasirodymą: iš pradžių pamačiau Tavo ilgojo juodo palto skvernus,kurie plaikstėsi lyg per audrą,nors vėjo nebuvo...mano akys automatiškai kilo aukštyn, kad įvertintų šią ką tik pasirodžiusią neįprastą "žmogystą"...Tiek iš pirmo žvilgsnio,tiek ir atidžiau įsižiūrėjus pamačiau, kad Tavo kūnas lyg nulietas, toks tobulas ir be abejonės tvirtas. Tavo veidas buvo dailiai griežtas,net nenumanau kokį dar apibūdinimą pritaikyti,tokį veidą mačiau pirmą kartą:jis buvo dailus,netgi tobulas,bet akivaizdžiai per tą tobulumą buvo juntamas Tavo neapsakomas griežtumas,panieka,šaltakraujiškumas, netgi lūpos buvo tobulos- smailiom viršūnelėm ir kampučiais,visas šis derinys joms suteikė pašaipumo vypsnį,akys neapsakomos
ačios akys katiniškos,gan didelės,migdolo formos ir skaisčiai žalios,bet vyzdžiai ganėtinai per daug išsiplėtę ir raudoni,nuo Tavų akių dvelkė pasitikėjimu savim,savom jėgom....Plaukai buvo surišti į nepriekaištingai tvirtą uodegėlę.Nuo bendros Tavo išvaizdos dvelkė orumu ir galima buvo justi jausmą sukeliantį pagarbią baimę...tuomet aš supratau,kad tai Tu ir kad atejai pasiimti iš manęs visus likusius jausmus ir gėrį,tobulai juos išrauti iš manęs....
Komentarai
Ir kam man tai sakai?
vat tai taip ir klandzioju tarp tu dvieju pavadinimu neisirinkdama istiesu,tai ir tie trys ankstesnieji mano cia patalpinti darbai kaip po ir tos knygos daleles,kazkaip nenuosekliai rasau,po to viska is gabaliuku sudeliosiu cannabis>tai cia dar trumpas,labiau tingisi rasyt ilgas mintis aksomine_saule>sakykim,kad TAI vyko manam pasauly dekui,mergyt * Velvet>kiekvienas is musu turi tam tikra vertinimo kriteriju bei skaitomu dalyku skoni
Taip kažkur skaityta ir taip neintriguoja.
wau... nerialu... apsalau.... turi nerialia gamtos dovana rasyti knygas. net susimasciau ar tai vyko is tikrųjų o ar istikruju?
"Kruvinas šėšėlis nakty" - gerai skamba,bet skaityt tai tingiu