"Alchemikas paima į rankas knygą, kurią jam kažkas atnešė iš karavano. Leidinėlis be viršelio, tačiau jis netrunka nustatyti autorių: Oscar Wilde. Vartydamas lapus, užkliūva už Narcizo istorijos.
Alchemikas žino legendą apie Narcizą- gražuolį, kuris kiekvieną dieną ateidavo prie ežero gėrėtis savo atspindžiu vandenyje. Visiškai apkerėtas savojo grožio, sykį jis įkritp vandenin ir paskendo. Toje vietoje išaugo gėlė, kuri buvo pawadinta narcizu.
Tačiau Oskaras Vaildas užbaigė istoriją kitaip. Jo pasakojime, mirus Narcizui, prie šio gėlo vandens ežero atėjo girių laumės oreadės ir nustebo pamačiusios, kad jis tapęs karčių ašarų urna.
-Ko gi tu verki?- paklausė oreadės.
-Aš verkiu Narcizo, -asakė ežeras.
-Tai mūsų nestebina,- pasakė laumės.- Nors mes jį nuolat sekiojome miške, tik tu vienas galėjai iš arti gėrėtis jo grožiu.
-Vadinasi,Narcizas buvo gražus?- paklausė ežeras.
-Kas gi geriau nei tu galėjo tai žinoti?-nustebo oreadės.- Juk jis prie tavo krantų rymojo ištisas dienas!
Ežeras valandėlę patylėjo. Paskui atsiduso:
-Aš verkiau Narcizo, bet niekuomet nebuvau pastebėjęs, kad jis gražus. Aš verkiau jo, nes kiekvieną sykį, kai jis pasilenkdavo ties manim, jo akyse aš galėjau matyti savo grožio atspindį. "
Paulo Coelcho "Alchemikas" 9 psl...patiko

Komentarai

Awste

man sis tekstas atsbindi, kad visi mes esam tustim....

Funcybabe

be galo gražu.. ;> o tie žodžiai... paskutiniai... lyg ir šiek tiek išduoda ežero išdidumą... eh. x]

Nerute

laibai super.... reiks ir man ta knyga perskaityt

Awste

agam...nuo pirmu puslapiu prikauste, visad ruosiaus ja perskaityt, bet vis pakliudavo po ranka kokia kita knyga ir puldavau ja skaityt, galu gale meciau siandien visas knygas i sona ir pradejau skaityt sia....matyt pribrendau

Ji_Kvepuoja

Visa šita knyga yra kažkas nepakartojamo.

Dzeb

=] Kazkodel man primine pradine mokykla.... Nezinau kodel