|
Sninga. Palieku namus ir einu į priekį. Sniegas. Einu ir jaučiu šaltį, bet ne oda, o vidumi. Sniegas mano viduje. Nenoriu atsigręžt ir pažvelgt į nueitą kelią, bet sniegas krenta man į veidą. Sniegas ir ant mano blakstienų. Tai priverčia mane atsisukt atgal. Tematau sniegą ir plačias kraujo linijas paskui save. Sniegas. Gražiai atrodo: balta ir raudona. Man neskauda, man nešalta. Apsisuku ir vėl einu į priekį. Vėl matau priešais sniegą, sniegą virš savęs, sniegą ir sau po kojom. Sniegas, kuris manęs nešaldo.
|
Komentarai
siaip mano saltis viduje,o isoreje jo nejauciu
sniegas - gerai jei juo nepiknaudziaujama...
Patiko iki tos vietos kur pasirodo kraujas.... Nes panasiai jauciuos, tik be kraujo.... Salta viduje...
kazkaip be rysio! "sniegas ten, sniegas sen! salta man, bet siaip tai nesalta!" kazkaip be rysio!
Einu ir jaučiu šaltį. man nešalta. Nesupratau???