Vėjas
Nueisim tolimą tolimą kelią,
Ten, kur lietus dangų remia,
Ir suskaičiuosim balsus,
Kas prieš, o kas už,
Kad tik sugrįžtume šiandien į žemę...
Kur paryčiais,
Nešinas savo krepšiais,
Pilnais senų nesėkmių,
Ir lyg vieškeliu rūškanu veidu,
Taip pavargęs gyvent ir mylėt,
Ir budėti už du,
Man sveikas protas pakilt vėl neleidžia...
O mes pričiupsim pavasario vėją
Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta, -
Pasijusim lengvai išprotėję,
Bet žinosime, kas čia teisus,
O kas klysta.
Mudu abu burtų keliu pamažu,
Ach, viens paskui kitą spėjam.
Ir kaip toj senoj karuselėj,
Ten, kur supas mano vaikų balsai,
Ir vasara spjaudo prieš vėją.....
O mes pričiupsim pavasario vėją
Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta, -
Pasijusim lengvai išprotėję,
Bet žinosime, kas čia teisus,
O kas klysta.
Ten, kur lietus,
Nuoširdžiai verkęs už mus,
Pakilo net virš stogų.
Nugirdė dangų – galingą ir šlapią, -
Ir sklaidės dangus, išsiilgęs žmonių,
Kol nakties įkalbėtas užmigo ant suolo
Sereikiškių parke...
O mes pričiupsim pavasario vėją
Ir patikrinsim, kur jam sparnai dygsta, -
Pasijusim lengvai išprotėję,
Bet žinosime, kas čia teisus,
O kas klysta.
Graži man ši Kaniavos daina


Komentarai
neveltui Kaniava, ar ne?
..vakar visą vakarą klausiau Kaniavos dainas..
gražuuuu...