KūrybaEilėraštis
Verkiu...
Verkiu aš ašarom kruvinom,
o žmonės šypsos šypsenom juodom,
jie žiūri į mane,
į mano ištiestą ranką
apglėbusią kruviną durklą,
kuris sminga į mane
tikrovėj ir sapne.
nusidažė viskas aplinkui
vienoda - kraujo spalva,
kuri man tik primena
atiduotą mano širdį skausmui...

Komentarai
Ir man pachiai karts nuo karto tokie eiliukai gaunasi,kaj kazhko truksta ar tiesiog rashant tajp kajp yra ,tad suprantu Tave bei Tavaji eilerashtuka
nikute>mergyt,netruksta man to dziaugsmo dabar,bet kai ji kuriau,tai 2003m truko man to dziaugsmo
siaip, ar buvo prierasas,kad liaupsintu?as manau,jog turiu cia det teise tai ka as noriu
ir tau paciai atrodo grazu..? ..Nu man tai juokinga.. Sukuria kazkokia nuvalkiota neidomia nesamone, neva uz sirdies griebiancia ir laukia, kad kas liaupsintu... Nesamone cia. Kurk is naujo.