Lovoje su menininku
Galbūt ir mažiausia pasaulio valstybė,bet labirintas didžiausias pasaulyje.Nušokau į patį vidurį parašiutu ir ieškau tavęs tamsioje labirinto pusėje.O tu akivaizdžiai lauki,kol tave surasiu ir taip jau tris pavasarius,dvi vasaras ir visą rudenį.Metus,kai tavo akys šviečia labiausiai paleidai kartu su laukimo vėju.
Gaila,kad gerai neprisimeni,kaip atsiradai ten,kur mažiausiai žmonių pasaulyje.Sakai,kad susapnavai ir nusišypsojęs po nuostabaus sapno,pabudai ten pat,pasitrynei kumščiais akis,bet vaizdas nesikeitė.
Atsisėdai,susiradęs knygą ir buvai įsitikinęs,kad bėgsiu tavęs ieškoti.
Bet aš nebėgau,aš atskridau,nes kuo daugiau mūsų smėlio laikrodyje krito kruopelių apačion,tuo didesnis darėsi ilgesys mano viduje.Kartkartėmis jam pritrūkdavo oro ir jis imdavo dusti,bet aš guodžiau jį,kad dar truputėlis ir jis galės vėl užmigti saldžiausiu miegu pasaulyje.
Kuo puikiausiai prisimenu,kaip prieš tai užmigai...
Keista,bet mūsų pasimatymai būdavo lovoje,nes kitu metu nei vienas nei kitas neturėdavome laiko.Lovoje ilsėdavomės ir džiaugdavomės gyvenimu,palydėdavom saulę ir ją pasitikdavom,pakylėdavom vienas kitą iki pat Veneros ir paskolindavom savus sparnus parskridimui žemyn.
Tai buvo mūsų meilės lizdas ir mūsų vilkų irštva,mūsų zoologijos sodas ir kavinė po stogu.
Mes nesiskirdavom net miegodami,nes lankydavomės vienas kito sapnuose.
Kojų pirštais perbėga paranoja,kad tavęs nerasiu...
Žinai,aš tik niekaip nesuprantu,kodėl tu išėjai ten be manęs.
Komentarai
lb grazu...lb..
nuostabu...bent man....
ar kartais ne.. saunuolis?
labai grazu, man visada patiko tokie "rasiniai" saunuole
nu, tikrai grazu... pazistami visi tie jausmai iki kaulu smegenu
vertinant is emocines puses-parasyta labai graziai.