Aš kaip ta dušia be vietos, eilinį kartą kraustausi. Jeigu paskaičiavus tiksliau tai būtų ... apie 16-tas kartas . Nežinau ar džiaugtis, ar išvis į tai kreipti dėmėsį, ar pradėti kokias nors išvadas. Nes kartais pasijaučiu kaip šios fražės "moij adres ne dom i ne ulica, moij adres Sovietskij Sajuz" autorius. Na kalba eina ne apie Tarybų Sąjungą, bet esmę eina pagauti.
Viskas normaliai, stogas naujesnis virš galvos, pažįstamos galvos po juo tik tos standartinės dvi tašės padidėjo . Nebeišeis susimesti viską per penkioliką minučių ir išnykti. Dabar ant galvos visokios sąskaitos, draudimai, ratai. Nori nenori bet gyvenimo patogumai pasiima savo ir lengvai nepaleidžia. Šikna, nemėgstu įsipareigojimų, kurie neleidžia atsiradus norimai progai viską mesti.

Jaučiu kad šįkart kažkas bus kitaip. Dangus negrius, kas nors nenumirs, bet keisis reikalavimai sau pačiam, kad mažinti tą emigranto judėjimo greitį.

Gero savaitgalio žmogai, o man šviečiasi konkretus kalnas pisliavos su dviem senom subinėm, kurios dar nevisiškai mane supranta. Smagu.


https://www.showandtellonline.com/images_splash/audioslave.jpg

O Audioslavų Cochise buvo afygenas gabalas. Jaučiasi kad RATM chebra groja.

Komentarai

be_inis

uhmhm 😄

kremine_kale

. laikykis .