Sekmadienis šįkart prasidėjo itin nesėkmingai. Viską darant paskubomis mašina buvo palikta neleistinoje vietoje, todėl buvo užblokuota ir tai kainavo gražius pinigus ... Ši situacija turėjo tik vieną pliusą, ji baigėsi neužtempiant gumos.
Po to sekė trys valandos laukimo. O laukti kažin kam ar patinka ... Na, bet kažkaip užmušėm tas tris valandas ir kelionė prasidėjo. Kelionės tikslas pasirodė lengviau pasiekiamas nei galvota. Birminghamas, toliau Wolverhamptonas. Taigi, galima teigti, kad atvykome pačiu laiku : ). Žmonių eilės tiesėsi per visą gatvės ilgumą, o tuo metu mes tik ieškojome vietos palikti auto. Kaip visada, truputis panikos, tokių 'lai la lai, davai greičiau' nekantravimų buvo, bet atėjus iki halės žmonių buvo beveik nulis.

... ir viskas tada buvo nulis. Kas vyko tądien, buvo nubraukta ir pamiršta, pora oro gurkšnių ir leidomės tyrinėti nauja ; p. Organizuotumas buvo puikus, paruošiamieji darbai vyko atsipalaidavus; eilės prie gėrimų, pasistumdymai, pasižiūrinėjimai visa kita vyko sklandžiai. Kai mes buvome jau nusiteikę pradėti, jie ėmė ir pradėjo. Hawk and a Hawkshaw tai kažkokios rūšies folk, keturių dalių, ansamblis. Du smuikai, armonika, fleita, keista gitara ir mušamieji. Pagrindinis veikėjas šioje grupėje žmonių buvo toks ūsuotas dėdė, kuris užsiimėjo dviem dalykais iškart. Mūšamieji ir armonika. O kokia muzika iš viso to gavosi ? Sakyčiau kad Hardcore'as kažkokio stiliaus, kurio neapsiimu įvardinti : D. Kas ir kaip su jais toliau, nebesigilinau, jie savo darbą padarė, t.y. apšildė puikiai. Dabar buvo nuotaika kažkam rimčiau.
Taigi, po keliolikos minučių mindžiukavimo ir alaus, staiga žmonės sukruto. Beth Gibbons pirmoji įžengė į sceną, po jos sekė likę Portishead'ai.
Pirmas įspūdis - jie visi tokie nejauni ... Beth susikuprinusi, kiti tai lysi, pražilę , barzdoti : D, čia jeigu kreipiant dėmėsį į išvaizdą. Bet tai kas vyko toliau, buvo tiesiog jų pasaulis, jų stichija. Tamsi, energinga, bet stabdanti, lėta, bet sunki ir apkraunanti muzika. Jie groja taip, lyg tavy sproginėtų atominės, kurios vistik neprasiveržia į išorę ... Parašiau, lyg kalbėčiau apie pojučius apsirijus ratų ar padarius porą šniūrų ... Nežinau pats kaip ten iš tikro buvo ...

https://www.jsimms.net/admin/spaw2/uploads/images/mercury.jpg

Visas setas buvo maždaug toks: nauja daina > sena daina. Visos senosios dainos buvo pasitinkamos su didelėm ovacijom. Ir ką galiu aš apie jas pasakyti ?! Viską ką klausiau iš Portishead'ų ir man patiko, šiame koncerte klausiau lyg pirmąkart. Visai kitas pavidalas, visai kitas garsas, visai kiti kabliukai, visai kitas poveikis, visai kitas efektas.
Mysterons, Over, Only You, Numb, Strangers, Wandering Star įgavo Dzeuso skulptūros ar Laisvės statulos didingumą garso formoje.
Man prieš akis dėjosi nerealūs dalykai ...

Ir viską vainikavo Roads. Geriausia įmanoma kulminacija, geriausia pabaiga ir paskutinis taškas. Rimtai abejoju ar gali būti geriau.

----------------------------

Komentarai