Laukia, tyko jaunas vaikinas tamsoje. Apsišarvavęs triem margarino dėžutėm kantrybės, kad slidžiau reikalas praeitų ir žvakių jis neturi prie savęs. Nereikia, nes nieko prieš plaukuotas kojas jis neturi. O kai nemato savom akim, dėdė Jeronimas ant staliuko su trim kojom visada laiko akinius su mėlynais stikliukais. Pasiskolinti juk nenuodemė. Svarbiausia, kad tikslas būtų garantuojantis rezultatus. Gerus ir mėlynus. Kaip kad šonai atidaužyti.
Ir nesuprantu kodėl, bet kai atėjo būtent tas momentas, būtent ta akimirka, kada reikėjo sureguoti betkaip, bet tik ne atsukant pasturgalį į šviesoje pasirodžiusį žmogystos pavidalą. Kita vertus, ką vienas gali padaryti, pargriuvęs sau ant kibirų ir šluotų, tamsiame valytojų skladuke. Kaulai skauda, keiktis nebeišeina, nes kažkoks škuduras apžiotas ... Pikta. O juk ketinimai nebuvo blogi.

Moralas koks, a ?


Komentarai

combat

R7wa rašė:Moralas nelįsk į sandeliuką, nes gali užkliūti už šluotų? 😘

R7wa

Moralas nelįsk į sandeliuką, nes gali užkliūti už šluotų? 😘