KūrybaEilėraštis
Baltas sapnas
Žiema snaiges man vėl pustys ant lango,
Rašys žodžius – pūga juos atkartos,
O širdyje – žvarbus lyg vėjas šaltis,
Kad išėjai, negrįši niekados.
Baltoj pusny – maža rausva dėmelė,
Tai kraujas, iš jau išsunktų minčių,
Tarytum paukščių takas ilgas kelias,
Aš vėl lengva, aš vėl skrendu, skrendu!
Jau danguje įsižiebė pirma žvaigždė,
Mėnulis kelia savo pilką galvą,
Bet siela – lyg nuvytusi gėlė,
Kuri užmigus susapnavo sapną baltą.

Komentarai
o as rasyciau: "as vel lengva, as vel skrendu, krentu!"...
paskutines dvi eilutes kažko užkliuvo. viskas gerai, bet jose kažkas ne to, ko reiktu tikrai fainai eileraščio pabaigai. 8
hm.kažkoks gal neišbaigtas. Nu nežinau.
9. tai toks įvertinimas, kai atrodo viskas neblogai, bet kažko trūksta, o aš šiuo metu nežinau konkrečiai, ko. anyway... protas aptemęs. bet PATIKO.
lauksiu vertinimu ir komentaru