Eretikas (1 scena)
Ar kaltas aš, kad nuodėmę pažinęs
Dangaus maldauju atleidimo
Ir vėl klystu?
O gal dėl to, kad Dievas - išdavikas?
Kiek kartų meldęs meilę susirast
Aš paklaidintas...
Daug metų aš meldžiaus šimtam dievybių
Ir siela miręs prie jų kojų krisdavau,
Karštai prašiau nors kūną man išgydyt,
Tačiau savom jėgom vėl tekdavo pakilti.
O Kristau! Sakyki, kuo geresnis už Perkūną
Tavo Dievas?
Abu jie duoda daug, bet daug ir ima -
Viena mirtis už kūdikio gimimą.
Juk klysti, sako, žmogiška,
Bet net ir viešpats klysta.
Kodėl mes patys sau valdovai būt negalim?
Ir vėlei savo mintyse paklystu...

Komentarai
grazhus.
Hm... Kartais cia ne Kreves "Skirgaila"? Nors gal ir ne. Bet labai primena kokio nors lietuviu autoriaus drama apie pagoniska Lietuva O tokiu yra ne viena
visai nieko grazu
Graaazu...
Grazu.
kazka primena.
aciux nesitikejau gero ivertinimo uz sawo kliedesius
Wau, sakyčiau beveik Šekspyras Gražu
istikruju labai grazu ir tikrai tesinga...
labai grazu
grazu
aciu
tikrai grazu...