KūrybaEilėraštis
Keistokas ruduo
Aš į rudenį žiūriu keistokai,
Lyg pro akinius, laiko stiklais,
Lyg pro dūmą cigaro melsvoką,
Pro kurį, man sakei, nematai.
Negirdi? Greitai lekia sekundės.
Paklausyk! Maišos vėl su tyla.
Aš jaučiu - groja šaltis įgudęs,
Žongliruoja gudriai tuštuma.
O palėpėje mirštantis strazdas,
Jau užmiršęs, kaip dūsta šalna,
Skaudžiai krenkšteli, kresteli galvą -
Jo gyvybė per daug tolima.
Ir klausausi rudens aš keistokai,
Naktimis po pagalve galva,
Karts nuo karto triukšmingai pašoka,
Skambant valsui kažkur erdvėje.
Ir ruduo šis - keistokai keistokas,
Šiugžda debesys, tirpsta lietus,
O pabudęs, staiga atsitokęs,
Supranti, kad ruduo - tai žmogus.

Komentarai
Nu savotiškas...
man patiko eilerascio mintis 10
ballsas