KūrybaEilėraštis
Mirtis
Mirtis – gyvybė
Nejaugi ne tas pats?
Kodėl gi negali ne mirdamas gyventi,
O gyventi miręs?
Ir nesvarbu, ar danguje, kur chorai gieda angelų
Ir praeitį į užmarštį gramzdina,
Ar apsuptas kipšų šimtų,
Gyventi miręs.
Mąstau – vadinasi skrendu,
Tačiau sparnai nuo klausimų subliūkšta ir krentu bedugnėn.
Kodėl tik mirusį aplanko užmarštis,
O mirštantį – dvejonės paskutinės?
Kodėl mes norime gyventi mirę,
O mirdami gyventi – bijom?
Dar vis mąstau, todėl krentu bedugnėn,
Nudegintais sparnais.

Komentarai
idomus apmastymai . neblogas visai
tai saunuole
mega man<<< rinkciausi antra varianta, nes as niekada neplagijuoju
Mastau - vadinasi skrendu?... Arba plagijuoji graiku filosofus darydama klaida, arba be niekieno pagalbos darai intelektini progresa
Tikrai neblogas tik suabejociau ar teisinga 3 ir4 eilute nuo galo gal yra atvirksciai-mes gyvendami numirti bijom...o kai mirsti jau tai nebesvarbu...
Nu nieko...Netgi gerai...
visai nieko
nesijaudinkit, zinojau
protingai parasyta, tik mintys gal biski per daug nenuoseklios
kazkaip nesirisa mintys... nu siaip gal ir risas... bet... kazkas ne taip... viskas supainiota vietom... arba reikejo parasyt kazkaip kitaip... bet minti supratau... ji man patiko... bet rasyt reikejo kazkaip kiataip... kai isiskaitai tai toks vaizdas kad nezinojai ka rasai...
skyryba siaubas mintys irgi vietomis nei šiokios ,nei tokios niekad nesutiksiu,kad tik mirdamas žmogus dvejoja ar jį aplanko užmarštis
neblogas :}
wau.....nu tiesiog nelabai turiu ka pasakyti... man labai patiko
o kaip gi kitaip?
uzteks?
10!
kad
zinoma