KūrybaEilėraštis
Šokis
Kaip puikiai juda lapai už langų,
Turbūt ilgai ilgai dar šoks,
Kaip aš norėčiau būt su jais kartu,
Liudėt, ir verkti, ir juoktis. ir skrajot...
Jie jaučia ritmą, juos drasko nuo šakų
Tas vėjas - dirigentas pasipūtęs,
O žodžiai - lyg daina žvarbių naktų,
Lyg gulbė vidury įšalus upės.
Pavargę lietūs jiems nuplauna veidus,
Nuslysta kojos nuo šlapių šakų...
Tai kam gi vasarą lengvai paleido?
Reikėjo vytis, bėgt su ja kartu.

Komentarai
visai nieko...... bet kazko truksta.....
fainas
Labai grazu ir visai ne banalu. Tiesiog rudeninis romantizmas. Puiku.
siaubas, kaip banalu ir neidomu - gulbes, asharos ir juokas..... tiesmukishkai pasakyta. kur eilerashcio subtilumas? cia labiau sveikinimu koncerta primena, negu poezija...
miela... dabar taip ir matau akyse lapus sokancius vejyje
xi cia daian jau galima kurt dar kelis stulpelius parasius...
Grazhu... Tajp ir toliau