KūrybaEilėraštis

Pažadas


Apie mane ir apie mano tylą
Rašei ne kartą, nors, sakei, skaudu,
Aš suprantu, dažnai svajonės byra
Ir noris vėlei tapt mažu vaiku.

Prisiminiau, kai viename laiške
Sakei – pūga užsnigo laimėn šviesų taką,
O mes paklydę tolimam laike,
Kad tik pabėgti griebiam šiaudą – manom, šaką.

Bebrisdami per baltą sniego pūką
Išvydę gėlę skubam josios link,
Tačiau apgaubęs neprileidžia rūkas,
Ir sunkiai judame petys petin tolyn.

Bet pavargau, nebegaliu kentėti
Žinau, tau bus sunku kovot vienam,
Bet, ar atsimeni, prašiau man pažadėti,
Kad niekada neleisi išsiskirt ilgam.

Tesėki.

Komentarai

Zydra_bedugne

prodžioje labai užkabino ir buvo super bet pabaiga viska žemyn nuleido...

beauty_girl

ballsas

Degree

Ai nzn, 7 Tiesiog grazus skaicius

prispausta-medzio

geras eilius. tikrai, nieko blogo negaliu pasakyt. labai toks kazkoks artimas ir mielas... net nzn...

alamanda

man patiko, tikrai... lengvas, tikslus rimas... man tokie patinka... nes kai per daug jau nukryspta nuo priimtu eiliaus normu ir nebelieka pasktovaus rimo, tada kazkaip nelabai... cia labai fainai.. ir mintis nebloga! zodziu, zodziai parinkti labai taikliai, tas labai gerai, nera kazkokiu per daug jau banalybiu ar nuvalkiotumu... antradieniaus proga duosiu 10 nors siaip gal ir nevertas... krc, 10